Nerimas dėl plintančios viruso atmainos auga ir kitose šalyse. Kai kurios valstybės, atlaisvinusios ribojimus, vėl turėjo prie jų sugrįžti, nes epidemiologinė situacija sparčiai pablogėjo.
Pavyzdžiui, Nyderlandai birželio 26 dieną atšaukė daugelį galiojusių apribojimų, tačiau naujų koronaviruso atvejų skaičiui šoktelėjus nuo 500 iki 9,3 tūkst. per dieną, vyriausybė vėl atnaujino saugumo priemones. Šiuo metu naktiniai klubai Nyderlanduose uždaryti iki rugpjūčio 13 dienos, o barai gali veikti tik iki vidurnakčio.
Tuo metu vakcinacijos čempionu laikomas Izraelis, reaguodamas į delta atmainos plitimą, prieš mėnesį sugrįžo prie jau primiršto reikalavimo viešųjų erdvių viduje dėvėti kaukes.
Jungtinė Karalystė, panašu, žengia kitu keliu – liepos 19 dieną atšaukta didžioji dalis ribojimų – veikia naktiniai klubai, visu pajėgumu gali dirbti kitos įstaigos, neliko teisiškai nustatytos tvarkos dėl kaukių dėvėjimo ir darbo iš namų. Tačiau koronaviruso atvejų skaičius šalyje auga ir per pastarąją savaitę viršijo 252 tūkst.
Lietuvoje koronaviruso atvejų taip pat daugėja, tad kuriuo keliu eis mūsų šalis? 15min pasidomėjo, kokių apribojimų galima tikėtis Lietuvoje šį rudenį ir kaip į kalbas apie suvaržymus reaguoja per pandemiją itin nukentėję sektoriai.
Ministerijos spręs dėl galimybių paso
Prie diskusijų apie galimą trečią karantiną grįžtama ir Lietuvoje, tačiau valdžios atstovai leidžia suprasti, kad jei galimi apribojimai palies tik nepasiskiepijusius, vakcinuotiems gyventojams užsidaryti namuose neteks.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) komentare 15min teigė, kad artimiausiu bus pristatytas platesnis galimybių paso naudojimas.
„SAM kartu su ekspertais ir kitomis atsakingomis institucijomis yra parengusios pirminį veiksmų planą, kuris šiuo metu yra pildomas naujomis priemonėmis. Jos bus atnaujinamos atsižvelgiant į tai, kaip klostysis situacija. Artimiausiu metu visuomenė bus informuota apie galimus scenarijus rudeniui ir kaip bus plečiamas galimybių paso taikymas“, – tikino ministerija.
Pasak ministerijos, šiuo metu kalbama apie „karantino ribojimus nesiskiepijusiems žmonėms ir didesnes galimybes bei laisves tiems, kurie pasiskiepijo.“
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat išreiškė lūkestį, jog riboti verslų nereikės ir visi pasiskiepiję žmonės toliau galės naudotis visomis paslaugomis.
Ministerija nurodė, kad galimų pagalbos priemonių verslui poreikis analizuojamas, prireikus būtų galima pasitelkti lėšų rezervą.
„Jei prireiktų papildomų priemonių, būtų svarstomos galimybės jas taikyti. 2021 metų valstybės biudžete paramai verslui buvo skirta 230 mln. eurų, iš kurių verslui paskirstyta 135 mln. eurų. Taigi, yra susidaręs lėšų rezervas, kurį esant poreikiui bus galima skirti verslui padėti“, – akcentavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį sakė, kad galimybių paso naudojimas ir nauji ribojimai priklausys nuo užimtų lovų ligoninėse skaičiaus. Vyriausybė sprendimus dėl platesnio šios priemonės naudojimo gali priimti jau trečiadienį.
Sporto klubai apie karantiną galvoti nenori
„Impuls“ ir „Lemon Gym“ sporto klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis 15min sakė, kad trečiojo karantino poveikis šiam sektoriui būtų dramatiškas.
„Net nenorime galvoti apie karantiną, kuris turbūt dramatiškai paveiktų sporto klubų sektorių. Mes jau turėjome du karantinus – labai ilgus ir labai sunkius. Turbūt Europoje buvome vieni ilgiausiai uždarytų per pusantrų metų”, – svarstė V.Šiugždinis.
Tuo metu sporto klubų atvėrimas gyventojams, kurie turi galimybių pasus, pasak pašnekovo, būtų mažesnė blogybė. Toks modelis, kai sporto klubuose lankytis gali tik pasiskiepiję, persirgę ar testus atlikę gyventojai, šiuo metu veikia Latvijoje.
Net nenorime galvoti apie karantiną, kuris turbūt dramatiškai paveiktų sporto klubų sektorių. Mes jau turėjome du karantinus – labai ilgus ir labai sunkius.
„Iš dviejų blogybių renkiesi mažesnę – ar būti visiškai uždarytam, ar būti atidarytam pusei Lietuvos gyventojų. Aišku, kad geriau būti atidarytiems bent pusei gyventojų, bet tai, kad verslui tai yra didžiulis smūgis, mes matome Latvijoje. Kai gali lankytis tik žmonės su galimybių paso atitikmeniu, tai, A: jų yra mažiau, B: įvyksta susipriešinimas“, – tikino sporto klubų vadovas.
Pasak V.Šiugždinio, nors galimybių pasą turinčių žmonių daugėja, jų vis dar nėra tiek, kiek būtų, jei sportuoti galėtų visi, tad valstybė turėtų kompensuoti nuostolius.
„Mes paslaugos teikimą palaikytume dėl visuomenės, dėl galimybės sportuoti užtikrinimo ir sveikatinimo. Nes viešų sporto klubų nėra, yra tik privatūs. Mes šitą funkciją palaikytume ir tikėtumės kažkokių papildomų subsidijų iš valstybės, nes per tą laikotarpį, kuris buvo, dalis klubų nustojo veikti. Jeigu bus labai drastiškos priemonės, manau, kad jų dar labiau sumažės“, – prognozavo V.Šiugždinis.
Jis taip pat tikino, kad tiek sporto klubai, tiek lankytojai prisitaikė prie naujos realybės. Anot V.Šiugždinio, nė vieno susirgimo neįvyko sporto klube.
„Žinodami, kad pas mus apsilankė klientas, kuris, kaip vėliau sužinojo, buvo užsikrėtęs, mes atsekdavome jo kontaktus, informuodavome žmones sporto klube ir po to buvo tikrinama, ar jie užsikrėtė. Tokių užsikrėtimų nebuvo. Neužsikrėtė nei klientas nuo trenerio, nei treneris nuo kliento“, – nurodė pašnekovas.
Kino teatrai: vyksta bado žaidynės
Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ direktorius Gintaras Plytnikas dabartinę sektoriaus situaciją kalbėdamas su 15min apibūdino vaizdingai.
„Iš Vyriausybės pusės situacija yra maždaug tokia: jūsų lėktuvas atsitrenkė į kalną, sveikiname nukritus ir išgyvenus. Dabar prasideda bado žaidynės – kas išgyvens, tas turės teisę gyventi toliau“, – ironizavo G.Plytnikas.
Dabar prasideda bado žaidynės – kas išgyvens, tas turės teisę gyventi toliau.
Jis teigė, kad kino teatrai supranta, jog virusas niekur nedingo, kad tikėtina, jog uždarymų dar gali būti, tačiau norima aiškumo.
„Ko mes norėtume ir turbūt ne tik mes – aiškaus pasakymo, kokiais principais vadovaudamiesi mes dirbsime toliau, ar bus galimybių pasas naudojamas, ar bus dar kažkas sugalvota, ko mes nežinome. Jeigu būtų pranešta, kaip kino teatrai gyvens esant žaliai, geltonai arba raudonai šviesoms, tai galėtume geriau tą antrą kritimą iš didelio aukščio priimti“, – aiškino „Forum Cinemas“ direktorius.
Kavinės: blogai, jei su galimybių pasu bus ribojimai
Per pandemiją smarkiai nukentėjusio viešojo maitinimo sektoriaus atstovas Raimondas Pranka buvo griežtas – jei su platesniu galimybių paso naudojimu išliks ribojimai, verslas to nesupras.
„Kai dabar vėl šneka apie galimybių paso įvedimą, viskas yra gerai, mes dirbame prie to, bet jei įvedus jį ir toliau bus ribojimai dėl žmonių kiekio, atstumų tarp stalų – mes to nesuprasime, čia bus blogai. Tokiu atveju reikia ruošti pagalbos paketus, skirti subsidijas. Jei yra galimybių pasas, neturi būti jokių ribojimų, laikantis higienos normų“, – pabrėžė R.Pranka.
Jis teigė, kad naktinių klubų, barų lankytojų amžiaus vidurkis yra 25–28 metai, įstaigos dažnai sulaukia skambučių iš jų dėl galimybių paso, testavimo ir kitų klausimų. Pasak R.Prankos, galimybių pasas, leidžiantis jiems lankytis pasilinksminimo vietose be ribojimų, skatintų šių žmonių vakcinaciją.
„Čia yra tikslinė auditorija, ties kuria dabar reikia dirbti ir juos skatinti. Mes manome, kad tai būtų naudinga, nes jie mėgsta linksmintis, lankosi baruose. Jei su galimybių pasu galėtų lankytis taip pat, kaip prieš karantiną, gal tai ir paskatintų skiepytis. Bet jeigu vėl bus ribojimai su galimybių pasu, tai čia nieko neskatinsime“, – tikino kavinių ir barų atstovas.
Kelionių verslas: išmokome gyventi su pandemija
O kaip situaciją vertina kelionių verslo sektorius? „Estravel“ kelionių agentūros vadovė ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė 15min akcentavo, kad šiuo metu pasiskiepijusiems keliautojams situacija nesikeičia. Tiesa, ji neatmetė, kad jei bus ribojama veikla ir Lietuva nepasieks reikalaujamo pasiskiepijimo lygio, papildomi reikalavimai galėtų būti taikomi lietuviams keliautojams.
„Mes išmokome gyventi su pandemija. Kai sakau „mes“, turiu omenyje ne tik kelionių verslą, bet ir keliautojus bei valstybę“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, yra šalių, kurios jau neįsileidžia turistų, kurie nepasiskiepiję – nepaisant to, kad keliautojas yra persirgęs arba turi neigiamo testo atsakymą.
„Matome, kad sunkiau bus tiems, kas nepasiskiepijo, o tiems, kas pasiskiepijo, realiai nelabai kas keičiasi. Kiek matau gairių iš Europos Sąjungos, jie lygiai tą patį rekomenduoja. Aišku, jei bus ribojama veikla ir Lietuva nepasieks pasiskiepijimo lygio, papildomi reikalavimai galėtų būti taikomi lietuviams, bet tikiuosi, kad pavyks tai padaryti ir tokio uždarymo, kuris buvo, nebus“, – kalbėjo „Estravel“ ir Lietuvos turizmo rūmų vadovė.
Didžiausias kelionių organizatorius „Novaturas“ tikino, kad pasiskiepiję ir virusu persirgę žmonės jau kurį laiką planuoja rudens atostogas ir esminių pokyčių čia nėra.
Įmonės komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė tikino, kad kai kurios šalys, kurios kiek vėliau įšoko į vakcinavimo traukinį arba vakcinacijos greičiai ten ne tokie, kokių buvo tikėtasi, šiuo metu susiduria su iššūkiais, bet tikimasi, kad situaciją sugebės sukontroliuoti.
„Nors atostogų kryptys, priklausomai nuo viruso dinamikos, paveiktų šalių sąraše migruoja iš vienos kategorijos į kitą, tai neturi įtakos nuo viruso pasiskiepijusiems arba persirgusiems keliautojams”, – 15min teigė D.Zapkutė.
Apyvartos krito ir trečdaliu, ir 90 proc.
Kalbintų sektorių atstovai įvardijo, kad apyvartų kritimas per pandemiją – itin didelis. Štai V.Šiugždinis sakė, kad sporto klubai neteko apie trečdalio apyvartos.
„Nepamirškime, kad sporto klubai yra sezoninė veikla. Sporto klubai pradėjo veikti tik balandžio 26 dieną, o žmonės vasaros laikotarpiu jau nebenori pradėti sportuoti. Jie dabar galvoja apie rudenį. Vasaros metu tikrai daug kas narysčių neatnaujino, o rudenį visi žiūri ir laukia, kokia bus situacija ir apribojimai“, – patikino pašnekovas.
Tuo metu kino teatrų sektorius per pusantrų metu, anot G.Plytniko, neteko 90 proc. pajamų.
„Kai kino teatrų sektorius neteko 90 proc. pajamų, nėra net jokių kalbų, kad mes gautume kažkokią paramą arba ji būtų nukreipta į ateitį. Tai akivaizdžiai liudija požiūrį į mus. Ir ne tik į mus. Taigi tai liūdina. 90 proc. yra žiaurus skaičius. Mums pradėjus dirbti, dabar galbūt į minus 80 proc. esame atsistatę”, – aiškino „Forum Cinemas“ vadovas.
Jo teigimu, ribojimai kino teatruose lemia tai, jog ši veikla su kitomis konkuruoti negali.
„Kai aplinkui yra laisvė ir džiaugsmas, mūsų žiūrovai turi sėdėti su medicininėmis kaukėmis ir nieko nedaryti. Net ir turėdami ką rodyti, mes negalime pakilti aukščiau tam tikros ribos, nes žiūrovas nejaučia didelės laimės, atėjęs į saugią salę ir toliau sėdėdamas su medicinine kauke“, – kalbėjo G.Plytnikas.
Ž.Gavelienė pastebėjo, kad turizmo sektoriuje yra segmentų, kurie visiškai nepajudėjo iš mirties taško. Tai yra atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai, verslo viešbučiai, tad šiam sektoriui bus reikalinga didelė pagalba.
Ji taip pat pastebėjo, jog kelionių konsultantai šiuo metu turi penkiskart daugiau darbo nei prieš pandemiją, nes keliautojai turi įvairių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti.
„Žmonės labai daug klausinėja apie testavimą, skaitmeninį sertifikatą, kaip išsiimti jį. Taip pat klausia apie reguliavimus kitoje šalyje, apie sienos kirtimo taisykles, apie saviizoliaciją. Darbo turime penkis kartus daugiau. Negalime sakyti, kad klientų turime tiek pat, kiek prieš pandemiją – tikrai ne. Vertinu, kad turime 40–50 proc. klientų srauto, lyginti su tuo, ką turėjome prieš pandemiją“, – sakė Ž.Gavelienė.
Atsigavimą po pandemijos, anot jos, sunkina ir darbuotojų trūkumas sektoriuje.
„Paruošti profesionalų darbuotoją dirbti turizmo sektoriuje – pavyzdžiui, įmonėje, kuriai aš vadovauju, reikia tikrai ne metų, nes tai yra sudėtingas darbas, jeigu tu nori jį atlikti pagal pasaulinius standartus. Pandemija turbūt nusinešė ne mažiau kaip 40 proc. žmonių, kurie išėjo į kitas industrijas“, – tikino pašnekovė.
Tuo metu „Novaturas“ atstovė pastebėjo, kad žmonės planuoja keliones pirmaisiais rudens mėnesiais, o šių metų liepą ir rugpjūtį keliones planuojančių žmonių skaičius artėja prie ikipandeminio laikotarpio lygio.
