Tai interviu „Verslo žinioms“ patvirtino „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
„Mes planuojame pastatyti dar vieną šiuolaikinį jėgainės agregatą ir su verslo planu eiti į bankus. Mėginsime finansų institucijas įtikinti, kad tai yra komercinis projektas. VIAP'o forma užkrauti Kruonio investicijas vartotojams būtų per daug“, – teigė jis.
Anot D.Misiūno, yra ekonominė prasmė plėsti elektrinės pajėgumą dėl atsinaujinančių išteklių plėtros: sugeriant vėjo energijos perteklių, kai elektros energijos paklausa yra maža, ir parduoti, kai ji pabrangsta.
„Kita vertus, pradėjus veikti jungtims su Švedija ir Lenkija, išsiplėtus mums prieinamoms rinkoms, rasis daugiau galimybių pigiai supirkti elektrą Latvijoje, Estijoje ir net Švedijoje. Tarkime, jeigu Skandinavijoje vėjas pūs naktį, jie turės ją parduoti kam nors labai pigiai arba už ją negaus nieko. Mes čia būsime labai naudingi. Kita vertus, vieno papildomo agregato investicijų atsipirkimo laikas nebus trumpas“, – sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.
Jo nuomone, būdami lankstūs mes galime daug laimėti.
„Gamybos netolygumas dėl vėjo ir saulės jėgainių plėtros tik didės. Todėl didės ir tokių paslaugų paklausa. Nusipirkti iš rusų, užsukti Kruonį ir parduoti švedams palankiausia kaina. Elektrėnus užkuriant tik tada, jeigu kyla grėsmė tiekimo saugumui. Tai būtų drąsi energetikos politika, tačiau panašios laikosi danai prekiaudami Skandinavijos ir Vokietijos kryptimis“, – tvirtino D.Misiūnas.