„Diskusija dėl pinigų plovimo liečia tik Estijos nerezidentų indėlius. Šią veiklą mes nutraukėme dar 2015 metais“, – Danijos interneto portalui borsenk.dk sakė Th. Borgenas.
Anot jo, „Danske Bank“ strategijos Baltijos šalyse pasikeitimas susijęs su šiame regione įgyvendintu grupės informacijos technologijų (IT) sistemų integracijos projektu.
„Šis projektas dabar jau yra baigtas, todėl natūralu žengti kitą žingsnį“, – teigė Th. Borgenas.
Estijos ir tarptautinė žiniasklaida yra skelbusi, kad 2012-2014 metais per Estijos bankus Azerbaidžano kompanijoms buvo atlikta mokėjimų už maždaug 2,9 mlrd. JAV dolerių. Manoma, kad tuo metu buvo plaunami pinigai ir vyko tarpininkavimą mokant kyšius.
Estijoje pervedimai buvo atliekami iš sąskaitų įmonių, kurios buvo registruotos JK, o jų savininkai rado prieglobstį „mokesčių rokuose“ – Maršalo salose, Belize ir Britų Mergelių Salose. Šių kompanijų atstovai, atidarę sąskaitas „Danske Bank“ padalinyje Estijoje, buvo Baku gyvenantys azerbaidžaniečiai, tačiau jie nebuvo tikrieji įmonių naudos gavėjai.
Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“ taip pat skelbė, kad per „Danske Bank“ Estijos filialą plauti pinigai buvo susiję su Rusijos prezidento Vladimiro Putino giminaičiais ir Rusijos saugumo tarnybos FSB darbuotojais.
Estijos finansinės priežiūros tarnyba vasarį pareiškė įtarianti „Danske Bank“ filialą Estijoje apgavus tarnybą ir svarstanti galimybę pradėti jo filialo atžvilgiu patikrinimą dėl pinigų plovimo. Kovo pabaigoje tarnyba pareiškė, kad dėl „Danske Bank“ banko turės spręs Danijos finansų priežiūros tarnyba.
