„Senamiestyje veikiantis restoranas buvo sėkmingas nuo pat jo įkūrimo dienos. Mačiau, kad Lietuvoje egzistuoja didelė geros kokybės picos paklausa. Tai man suteikė pasitikėjimo plėstis ir tai daryti gana greitai. Pirminė idėja tokia ir buvo – jei seksis, plėstis sparčiai“, – pasakojo restorano šeimininkas T.Nicholsonas.
Nauja „Jurgio ir Drakono“ picerija veikia jau kelis mėnesius. T.Nicholsono teigimu, ir ji jau būna sausakimša.
Restorane „Jurgis ir Drakonas“ pica skrunda 430 laipsnių temperatūroje – tokios kaitros namų virtuvėje pasiekti nepavyktų.
Brito verslininko teigimu, verslą išlaikyti centre yra sudėtinga – esi ribojamas mašinos parkavimo vietų, senamiesčio pastatai, nors ir jaukūs, tačiau nedideli.
O jo restoranui vietos išties reikia – ypač, kai patalpos centre pastatyta 2200 kg krosnis, kuri čia atkeliavo tiesiai iš Italijos.
„Didžiuojuosi šia picos krosnimi. Ji vienu metu gali kepti iki šešiolikos picų. Jos pagrindas sukasi, tad picos nuolat juda ratu ir iškepa per daugmaž 90 sekundžių“, – kulinarinėmis subtilybėmis dalinosi T.Nicholsonas.
Vyras pasakojo, kad tikra neapolietiška pica kepa greitai ir nepaprastai aukštoje temperatūroje – 400 laipsnių ir daugiau. Restorane „Jurgis ir Drakonas“ pica skrunda 430 laipsnių temperatūroje – tokios kaitros namų virtuvėje pasiekti nepavyktų.
Lietuviškos picos kitiems nerekomenduotų
T.Nicholsono teigimu, šiandieninis klientas yra daug kritiškesnis, apkeliavęs daug šalių ir išragavęs daug skirtingų virtuvių. Dažnas lietuvis jau buvęs Italijoje, tad žino, koks turi būti geros picos skonis.
Būtent to tikrojo skonio ir pasigedo Lietuvoje prieš porą metų su žmona Beata apsigyvenęs picos virtuozas.
„Pica buvo visiškai vidutinė, nebuvo nieko stulbinančio. Beveik visose lietuviškose picose, kurias ragavau, nejaučiau aistros, meilės, todėl ir stengiuosi savo picose šiuos du ingredientus naudoti nuolat“, – tikina T.Nicholsonas.
Paklaustas, kodėl lietuviams sunkiau sekasi atkartoti itališkos picos skonį, jis atsidūsta – Lietuvoje tiesiog nėra gerai picai reikalingų produktų.
Todėl reikalingus produktus jis kas savaitę vežasi iš Italijos – itališkus miltus, pomidorus, mocarelos sūrį.
„Pavyzdžiui, itališki miltai yra iš kviečių, kurie atvežti iš įvairiausių pasaulio kampelių – gali būti iš Australijos, Kanados ar Šiaurės Amerikos. Italai moka šiuos skirtingus miltus taip sumaišyti, kad išgautų geriausią derinį, tinkantį geriausiai picai“, – pasakojo britas.
Tokia pati situacija – ir su sūriu bei pomidorais. Visi žino, kad pomidorai Viduržemio jūros šalyse yra skanesni – tai lemia kaitresnė saulė, geresnės oro sąlygos, kitoks dirvožemis. „Jurgio ir Drakono“ picoms naudojami netoli Vezuvijaus kalno augantys raudonšoniai pomidorai. Mocarelos sūrio galima įsigyti tiek Lenkijoje ar Lietuvoje, tačiau itališko sūrio skonis, anot T.Nicholsono, visada būsiąs geresnis.
