Pasinaudoję mobiliąja aplikacija, klientai gali paprašyti, kad nenaudojamus drabužius įmonės atstovai pasiimtų iš jų namų. Už kiekvieną drabužį klientui bus sumokėta, nepriklausomai nuo to rūbo kokybės.
„Mes jau surenkame naudotas sofas, lovas ir buitinę techniką, tarkime, skalbimo mašinas. Tuos daiktus mes dovanojame labdarai arba panaudojame perdirbtas dalis naujų daiktų gamybai“, - sakė bendrovės tvarumo vadybininkas Martynas White'as.
Jo skaičiavimais, vidutiniškai Didžiosios Britanijos namų ūkis turi drabužių už maždaug 4 tūkst. svarų, maždaug trečdalio tų drabužių per paskutinius metus nenešiojo, daugiausia dėl to, kad jie nebetiko.
Klientai gali parodyti, ką jie nori parduoti, ir tiek gal gauti už savo drabužius. Kai vertė pasieka 50 svarų, kurjeris atvyks pasiimti drabužių. Tuomet klientas gauna „John Lewis“ dovanų kortelę už atitinkamą sumą.
Grąžinti drabužiai yra arba parduodami (nebe „John Lewis“ parduotuvėse) arba perdirbami į naujus produktus.
Pernai „John Lewis“ surinko apie 27 tūkst. elektronikos ir apie 2 tūkst. panaudotų sofų bei perdirbo medžiagas iš maždaug 55 tūkst. čiužinių.
Bendrovės programa yra pirmoji, kuriai yra pasitelkiamos technologijos. Tačiau senų drabužių surinkimas – nebe naujovė. „ Marks & Spencer’s“ 2012 metais pradėtos programos metu nuo sąvartyno pavyko išsaugoti 7,7 mln. drabužių. H&M ir „Zara“ pradėjo drabužių perdirbimo programas.
Nors „John Lewis” Lietuvoje nėra, gyventojai savo drabužius gali pristatyti į H&M parduotuves – jos priima bet kokio prekės ženklo ir bet kokios kokybės drabužius mainais į 10 proc. nuolaidą naujam pirkiniui.
