Pasiūlymai – ne tik padavėjams ir kambarinėms
„Įsidarbinti pagal sezoninio darbo sutartį dažniausiai siūloma virtuvės darbininkams, indų plovėjams, kambarių tvarkytojams, teritorijų prižiūrėtojams ir pagalbiniams darbininkams pas ūkininkus, statybų sektoriuje“, – sako J. Vyšniauskienė.
Kaip jau minėta, daugiausiai ieškoma virėjų ir padavėjų, tačiau norinčių užimti tokias pareigas mažiausiai trims vasaros mėnesiams – taip pat daugiausia. J.Vyšniauskienė pastebi, kad prabėgus metams darbuotojai neretai įsidarbina pas tą patį darbdavį.
Pašnekovė taip pat sako, jog sudėtingiau darbą randa nepilnametės merginos, nes vaikinai kviečiami dirbti fizinius darbus, pavyzdžiui, pagalbiniais statybose ar lentpjūvėse.
Ieškantys darbo aktyviai domisi, kokias papildomas sąlygas, priedus prie numatyto atlyginimo siūlo darbdavys.
„Tai, ką darbdavys gali pasiūlyti (apgyvendinimas, atlyginimo dydis, priedai prie jo ir pan.) yra vienas iš svarbiausių kriterijų, renkantis. Atvykstantiems iš kitų miestų labai svarbus apgyvendinimas. Ieškantys darbo atkreipia dėmesį ir į darbdavio reputaciją: jei ta įmonė ar asmuo nuolat ieško naujų darbuotojų, klausia, kas ten negerai“,– sako J.Vyšniauskienė.
Jos teigimu sezoniniais darbais pajūryje daugiausiai domisi moksleiviai, studentai. Daug susidomėjimo sulaukia pozicijos kavinėse/restoranuose. Ieškantys darbo rečiau pageidauja dirbti tose pozicijose, kur siūlomas tik minimalus atlyginimas.
„Rečiau žmonės nori dirbti prekybos centruose dėl didelio krūvio ir, kaip patys teigia, dėl mažo atlyginimo, nors prekybos centrų atstovai siūlo ir apgyvendinimą, ir maitinimą, ir karjeros galimybes, ir mokamus priedus prie atlyginimo priklausomai nuo apyvartos (kuri vasarą tikrai didelė, jei orai lepina). Tad galbūt klaidinga ta išankstinė darbo ieškančių nuostata, kad daugiau nei „minimumo“ prekybos centre nepavys užsidirbti“, – svarsto J.Vyšniauskienė.
Kokio uždarbio galima tikėtis?
Pašnekovė negalėjo tiksliai pasakyti, koks yra sezoninių darbo vietų užmokestis. Dažniausiai siūloma bazinė minimali alga ir priedai. Tačiau J.Vyšniauskienei yra tekę girdėti, jog kai kurie darbštuoliai per mėnesį uždirba iki 1500 eurų.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nors restoranuose ir kavinėse padavėjams siūlomas minimalus atlyginimas, laisvos darbo vietos greitai užsipildo, nes būsimi darbuotojai žino, jog iš gaunamų arbatpinigių pavyks uždirbti antrą atlyginimą.
Kai kurie darbštuoliai per mėnesį uždirba iki 1500 eurų.
„Atlyginimas priklauso ir nuo kandidato darbo patirties, motyvacijos, gebėjimo susitarti dėl aukštesnio atlyginimo. Žinoma, yra tokių vietų, kur atlyginimas negali būti pakeltas (tai valstybinės įstaigos, tinklinės parduotuvės)“, – sako J.Vyšniauskienė.
Sezoninių darbų mėnesinis atlyginimas dažniausiai yra nuo 555 iki 600 eurų,o valandinis atlyginimas – nuo 3,60 iki 5,67 eurų už valandą.
J. Vyšniauskienė atskleidė, kad pilnamečius studentus ir moksleivius sezoniniam darbui kiekvieną vasarą įdarbina „Klaipėdos pienas“, bendrovė „Smiltynės perkėla“.
„Smiltynės perkėla“ stiprina pajėgas, kad spėtų perkelti milijoną poilsiautojų
Bendrovės „Smiltynės perkėla“ atstovas spaudai Jevgenijus Bardauskas sako, kad bendrovė kas vasarą įdarbina apie 10 sezoninių darbuotojų. Dauguma jų užima kasininkų pozicjas ir yra atsakingi už tai, kad maždaug milijonas poilsiautojų ir Kuršių nerijos gyventojų sklandžiai persikeltų ten ir atgal. Vasaros metu keltai perkelia apie 40 proc. metinio keleivių skaičiaus.
„Vasarai ieškome kasininkų ir vieno dispečerio. Nes turime keturis, jie išeina atostogų ir turime užtikrinti sklandų darbą. Dispečeriai dirba 24 valandas per parą – nuo 9 iki 9 ryto. Tačiau, kiek pakalbu su kolegomis, dirbančiais po 12 metų, jie nesiskundžia – gali pasigrožėti vaizdais, yra į ką pasižiūrėti, be to, vėliau turi 4 laisvas dienas“, – dispečerio darbo specifiką apibūdina J.Bardauskas.
Jis atskleidė, kad dispečeriai, kapitonai, upeiviai kasdien mato Kuršių nerijos pusėje besileidžiančią saulę, nakties žiburiais žibančią perkėlą, prieplauką.
„Manau, šiame darbe yra ir romantikos. Man, kaip buvusiam vilniečiui, vis dar smagu ryte pastovėti krantinėje, apžiūrėti praplaukiančius laivus“, – šypsosi J.Bardauskas. Vasaros metui priimtas dispečeris kviečiamas padirbėti iki rugsėjo pabaigos, kasininkai – iki rugpjūčio galo.
Pašnekovas primena, kad jau atsidarė maršrutas ir į delfinariumą – dideli srautai keleivių plūstelėjo ir aplankyti delfinų.
„Keliautojų srautais išauga tiesiog kartais. Liepą, rugpjūtį persikelia apie 400 tūkstančių žmonių, per visą vasarą – apie 1 milijoną. Praėję metai mums buvo rekordiniai, nes perkėlėme arti 2,6 milijono žmonių ir apie 720 tūkstančių transporto priemonių“, – sako J.Bardauskas.
Iš būsimų kasininkų prašoma turėti patirties dirbant su kasos aparatu, mokėti bent vieną užsienio kalbą (nes į Kuršių neriją vyksta daug užsieniečių).
„Jei žmogus labai susidomėjęs, tuomet ir apmokome“, – sako J.Bardauskas.
„Smiltynės perkėlos“ Naujoji perkėla dirba visą parą, todėl kasininkų darbas yra pamaininis. Pašnekovo teigimu, dalis praėjusią vasarą dirbusių darbuotojų vėl kandidatuoja į tą pačią poziciją ir nori sugrįžti dirbti.
Sezoninių darbuotojų kasmet ieško ir „Klaipėdos pienas“. Bendrovė gamina ledus, kurių pajūryje karštomis vasaros dienomis prireikia daug.
„Vasara – mūsų įmonėje darbų įkarštis, tad papildoma darbo jėga visada reikalinga. Kokių darbuotojų iešome? Pirmiausia orientuojamės į galinčius dirbti po 12 val., nes darbas mūsų įmonėje vyksta pamainomis. Na, o jaunimas mums gelbėja vasaros metu ir dirba po 8 val per dieną, padeda klijuoti lipdukus, lankstyti dėžes, dirba prie ledų gamybos linijų“, – sakė bendrovės „Klaipėdos pienas“ administratorė Aistė Tvardauskienė.
Prasmingas darbas – padėti 800 tūkst. žmonių atrasti jūrų pasaulį
Ar kada svajojote dirbti muziejuje? Tokia galimybė Klaipėdoje – reali, nors į Lietuvos jūrų muziejų kasryt reikėtų persikelti keltu. Užtat galėsite iki soties gėrėtis muziejaus eksponatais ir kitiems papasakoti apie nepaprastą jūrų ir vandenynų pasaulį. Muziejus priima apie 15 sezoninių darbuotojų kasmet: tai – eksponatų saugotojai, administratoriai-konsultantai, patalpų ir aplinkos prižiūrėtojai, suvenyrų pardavėja.
„Administratoriai konsultantai dirba ekspozicijų salėse ir jų darbas – padėti visiems lankytojams rasti tai, ką jie planavo pamatyti – ir dar daugiau. Šiose pareigose dažniausiai dirba jauni žmonės, neseniai baigę studijas ar studentai. Primenu, kad dalis jūrų muziejaus yra nemokama – tai laivai, viename iš jų nesenai atidaryta nauja sovietmečio laikus su šiek tiek humoro pristatanti ekspozicija. Laivuose taip pat dirbs sezoniniai administratoriai-konsultantai“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.
Jos teigimu, aplinkos ir patalpų prižiūrėtojais dažniau įsidarbina vidutinio amžiaus žmonės. Kai užplūsta daugiau lankytojų – o jų vien per vasarą praėjusiais metais muziejų aplankė per 800 tūkstančių – yra ir ką tvarkyti.
N.Puteikienė juokiasi, kad jauni nauji darbuotojai pastabūs ir net jai, ilgametei muzijeaus darbuotojai einant pro vartus pasiteirauja: „O kur jūsų bilietas?“
Beje, susiformavus didelėms eilėms konsultantai padeda lankytojams įsigyti muziejaus bilietus internetu ir tokiu būdu sutrumpina jų laukimo laiką.
Taigi, uostamiestis suteikia galimybę rinktis iš netipinių darbų, kurių kitame Lietuvos mieste vargu ar rasite. Tad ar jau pasiryžote patirti savo vasaros nuotykį?
