Siūlo atsižvelgti, ar šventinė diena yra nacionalinė, ar tarptautinė
Anot B.Gruževskio, jeigu šventinė diena yra antradienis arba trečiadienis, efektyviau prieš ar po to einančią darbo dieną tiesiog perkelti. Tokiu būdu gyventojams sudaroma galimybė turėti ilgesnį šventinį laikotarpį.
„Tačiau tai būtų bendras principas. Priimant valstybinio lygio sprendimus, visur ir visada reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus. Šiuo atveju tikslinga atsižvelgti ir į tai, ar šventinė diena yra nacionalinė, ar tarptautinė“, – sako B.Gruževskis.
Jo aiškinimu, tai ypač didelės įtakos turi tarptautinėms bendrovėms arba užsienyje partnerių turinčioms įmonėms. Jeigu šventinė diena yra tarptautinė, užsienyje veikiančios įmonės gali taikyti dienų perkėlimo principą, prie kurio tokiu atveju prisiderintų ir įmonės Lietuvoje.
„Tų laisvų dienų nesutapimas, kaitaliojimas labai apsunkina ir apriboja prekių ir paslaugų judėjimą. Taigi reikia viską apgalvoti, žiūrėti aplink, kaip funkcionuoja sistemos. Vis dėlto pagrindinis principas būtų padarytą tą dieną laisvą visiems, bet atitinkamai kontroliuoti ir prižiūrėti darbo, žmonių apkrovimo normas“, – nurodo B.Gruževskis.
Jis priduria – jeigu būtų nuspręsta perkelti dienas, būtina atsižvelgti ir į įmonės gamybos poreikius, nes, priklausomai nuo gamybos, skirtingos įmonės turi ir skirtingas galimybes perkelti darbo dienas. Anot B.Gruževskio, dėl šios priežasties dienų perkėlimas turi būti trišalis.
Latvijos darbdaviai dienų perkėlimui nepritaria
Latviai už pirmadienį jau atidirbo praėjusį šeštadienį, todėl turi keturias laisvas dienas. Anot LRT RADIJO korespondento Rygoje A.Vaikučio, Latvijoje darbo dienos perkeliamos per visas didžiąsias šventes, jeigu savaitgalį ir šventines dienas skiria viena ar netgi dvi darbo dienos.
„Toks yra dar prieš keliolika metų vyriausybės priimtas nutarimas. Paskaičiuota, kad darbo našumas tokiomis dienomis tikrai labai krinta. Du trečdaliai dirbančiųjų vis tiek randa vienokių ar kitokių būdų, kaip tądien nedirbti“, – sako A.Vaikutis.
Jo pastebėjimu, šeštadienį, kai latviams teko dirbti už balandžio 30-ąją, vis dėlto gatvės, viešasis transportas buvo gana tuščias: „Gal išduosiu ir savo kolegų iš Latvijos radijo paslaptį – tądien, atėjęs į Latvijos radiją, praktiškai nesutikau nė vieno žmogaus. Negali sakyti, kad jie savavališkai neatėjo į darbą. Turbūt daugelis buvo pasiėmę nedarbo dienas, galbūt kažkur išvažiavę, taigi dirbančių buvo labai mažai.“
A.Vaikučio teigimu, Latvijos darbdaviai kategoriškai pasisako prieš darbo dienų perkėlimą. Dėl to jie jau ne kartą yra kreipęsi į vyriausybė. Korespondento tvirtinimu, kol kas Latvijos vyriausybė nežada keisti savo nutarimo.
A.Vaikučio aiškinimu, bene ilgiausią šventinį laikotarpį latviai turėjo prieš 12 metų, kai darbo dienos buvo perkeltos dėl Joninių. Tada jie ilsėjosi net penkias dienas, tačiau per jas buvo fiksuotas itin didelis nelaimių skaičius. Vien keliuose žuvo beveik 30 žmonių.
„Kelių policijos pareigūnai ir gerokai trumpesnių švenčių vis dėlto laukia su dideliu nerimu. Jeigu ir paprastą savaitgalį, nustatyta, įvyksta daugiau eismo įvykių, kelių eismo nelaimių, žūva žmonių, tai, jeigu tas savaitgalis dar pailgėja iki trijų ar keturių dienų, kelių policijos pareigūnai pripažįsta – jiems tai yra rimtas išbandymas“, – sako A.Vaikutis.
Nepaisant to, tvirtina pašnekovas, patys darbuotojai tokia tvarka džiaugiasi. Darbo dienų perkėlimą palaiko net 87 proc. apklaustųjų: „Jie pabrėžia, kad per ilgesnes šventines dienas turi galimybę daugiau laiko skirti šeimai, kultūrai. Dabar, pavasarį, jie jau gali padirbėti soduose ir daržuose“, – nurodo A.Vaikutis.
Jo teigimu, maždaug trečdalis latvių, turėdami daugiau laisvų dienų, taip pat pasirenka vykti į trumpesnes keliones, aplankyti kaimynines šalis.
Bene ilgiausią šventinį laikotarpį latviai turėjo prieš 12 metų, kai darbo dienos buvo perkeltos dėl Joninių. Tada jie ilsėjosi net penkias dienas, tačiau per jas buvo fiksuotas itin didelis nelaimių skaičius.
Siūlo taikyti lanksčią tvarką
B.Gruževskio teigimu, norint išvengti nesklandumų, būtina spręsti darbdavių ir darbuotojų santykių problemas: „Darbo dienų perkėlimas turėtų būti trišalės sutarties objektas, kur būtų galima numatyti darbo specifiką, kad įmonė nepatirtų didesnių nuostolių. Turėtų būti toks švelnesnis, lankstus požiūris.“
Pašnekovo nuomone, svarbiausia, kad sprendimas būtų ilgalaikis, o perkeliamos ar neperkeliamos dienos turėtų būti numatytos iš anksto: „Metų pradžioje turėti būti priimti sprendimai. Tai nebūtų daroma prieš tris ar keturis mėnesius, kad žmonės, įmonės galėtų planuoti veiklą, [...] kad staiga neapribotų ar nepakeistų įmonių ar atskirų piliečių privačių planų.“
B.Gruževskio teigimu, kadangi skirtingos bendrovės susiduria su skirtinga darbo specifika, negali būti pritaikytas vienas modelis. Dėl šios priežasties, sako pašnekovas, turi būti taikoma lanksti tvarka, kai bendrovė gali pati priimti sprendimą, ar darbo dieną perkelti, ar ne.
„Tikrai būtų daugiau galimybių ir viskas vyktų efektyviau, jeigu darbo diena būtų perkelta ir viskas būtų sąmoningai kontroliuojama. Tos ilgos atostogos, ilgi savaitgaliai, ilgos šventės... pas mus Lietuvoje irgi duodavo neigiamus efektus. Viską reikia apgalvoti, užimti tą laiką“, – tvirtina B.Gruževskis.
Anot jo, labai svarbu, kad šventiniai savaitgaliai iš tiesų būtų šventiniai, o ne taptų dar viena laisva diena. „Jeigu atskiros šventės nėra švenčiamos, suprantama, kad šioje visuomenėje vertybės, išreiškiamos tą dieną, nėra tikromis vertybėmis. Tai jau, žinoma, nėra sveika ir naudinga ir visuomenei, ir valstybei.“
