2018 metų Lietuvos universitetų reitingų sudarytojai viešai skelbia, kad darbdavių vertinimą ir alumnų pridėtinę vertę skaičiais nustatė naudodami LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos darbo biržos (LDB) ir atliktos apklausos duomenis.
Siekiant nustatyti darbdavių nuomonę, sociologinį tyrimą, kaip ir ankstesniais metais, atliko tyrimų bendrovė „Prime consulting“, apklaususi 1005 darbdavius iš dešimties Lietuvos apskričių.
Statistika iškalbinga
Nuo šių metų kovo 1 dienos iki balandžio 2 dienos trukusioje apklausoje dalyvavo atstovai iš gamybos bei prekybos, paslaugų, IT ir komunikacijos, bankininkystės, finansų, farmacijos bei gydymo, valstybės tarnybos, švietimo ir mokslo bei kultūros sektorių. 31 proc. apklausos dalyvių sudarė aukščiausio lygio vadovai, 60 proc. – vidurinės grandies, kiti – žemesniosios grandies vadovai.
Daugiau kaip 57 proc. apklausoje dalyvavusių darbdavių nurodė, kad KTU absolventų žinios ir gebėjimai labai atitinka jų įmonių poreikius. Dar 22 proc. apklaustųjų manė, kad absolventų pasirengimas įmonės poreikius atitinka iš dalies.
2018 m. vasario 15 d. duomenimis, remiantis LDB informacija, praėjus 9 mėnesiams po studijų baigimo darbą turėjo beveik 97 proc. KTU absolventų.
KTU lyderystę pagal darbdavių vertinimus patvirtina ir tarptautiniai reitingai. Vasaros pradžioje „QS World University Rankings“ paskelbė naujausius pasaulio aukštųjų mokyklų reitingo rezultatus. Šiame reitinge į geriausiųjų 500-tuką KTU patenka vertinant darbdavių reputacijos kriterijų, kuriame šiais metais universitetas pasiekė 445 vietą.
Šiais metais buvo vertintos 1233 aukštosios mokyklos. „QS World University Rankings“ yra geriausiai žinomas ir vienas iš patikimiausių pasaulio aukštųjų mokyklų reitingų, kuriame KTU šiais metais pagerino net tris iš šešių vertinimo kriterijų rezultatus.
Pabrėžia specialistų kvalifikaciją
Šeštus metus sėkmingai savo veiklą vykdančiai programavimo paslaugų kompanijai „Present Connection“ vadovaujantis Domantas Jovaišas pasakoja, kad šios sparčiai augančios tarptautinės įmonės padalinyje Kaune dirba net apie 90 proc. KTU absolventų.
„KTU – informacinių technologijų specialistų kalvė. Aš pats, kaip ir dauguma mūsų įmonėje, baigiau šį universitetą. Tai stipriausia institucija, ruošianti tokius specialistus. Nenurašome ir kitų aukštųjų mokyklų, tačiau kol kas KTU absolventų santykinė dalis įmonėje yra didžiausia“, – tikina jis.
Vienas iš įmonės bandrasavininkų, olandas Richardas Lagrandas tikina, kad Lietuvą, kaip vykdomo verslo plėtros vietą, pasirinko ne tik dėl nedidelio atstumo, skiriančio šalis, bet svarbiausia – dėl itin profesionalių darbuotojų.
„Pasirinkome Lietuvą verslo plėtrai dėl čia dirbančių labai aukštos kvalifikacijos programuotojų. Vertiname lietuvių turimas kompetencijas, sąžiningumą ir įdomų darbą kartu“, – pažymi R. Lagrandas.
Vertinamas kaip pavyzdinis universitetas
Nors KTU yra technologinio profilio universitetas, tačiau pozityvių vertinimų sulaukiama ir kalbant apie kitų sričių studijas.
„Man asmeniškai studijos KTU padėjo suprasti, kaip galima analizuoti, modeliuoti ir išgryninti geriausius ilgalaikius sprendimus. Be to, ekonominė logika yra bet kurios organizacijos pagrindas, todėl pažintis su ekonomika padeda ne tik koordinuoti konkrečias temas savivaldybėje, tačiau ir vystant privatų verslą“, – taip savo studijų patirtį apibūdina Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, KTU pasirinkęs ir doktorantūros studijas.
P. Mačiulio įsitikinimu, KTU yra stipriausias universitetas Lietuvoje, todėl tai lėmė pasirinkimą šiame universitete rinktis magistrantūros studijas. „Norėjosi tęstinumo, todėl dabar esu doktorantas ekonomikos kryptyje, kurią KTU koordinuoja drauge su Lietuvos energetikos institutu“, – pasakoja jis.
Ateities kelias – bendradarbiavimas su verslu
„KTU yra viena iš tų aukštųjų mokyklų, kuri gali tapti pavyzdžiu daugeliui,“ – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, pabrėždamas Universiteto įdirbį bendradarbiaujant su verslu ir pramone.
Pasak jo, visa tai yra labai svarbu, nes padeda Universitetui pajausti verslo poreikius, studentams įgyti praktinės patirties.
„Toks bendradarbiavimas yra ateities kelias, stiprinant verslo ir mokslo partnerystę, nes konsoliduodami verslo ir mokslo potencialą galėsime kurti produktus, kurie bus konkurencingi globaliose rinkose“, – sako R. Dargis.
Jis primena, kad šiandieniniame pasaulyje yra konkuruojama idėjomis ir tų idėjų pritaikymu ekonomikoje, todėl bendras universiteto ir verslo darbas yra kelias šių idėjų kūrimui.
