Šia istorija „Instagram“ paskyroje pasidalijo advokatė Evelina Kiznė.
Ji nurodė, kad darbuotoja pasakojo, jog darbdavio atstovai su ja elgėsi netinkamai: naudojo psichologinį smurtą, grasino, žemino jos orumą ir kūrė priešišką darbo aplinką.
Pasak darbuotojos, darbdavio vadovas jos atžvilgiu naudojo fizinę jėgą – ją stumdė, plėšė iš rankų telefoną ir metė jį į asfaltą, kaltino vagyste.
Be to, anot darbuotojos, jai buvo taikomas psichologinis spaudimas: darbdavys ją iškoneveikė, grasino pravaikštomis, ignoravo prašymus dėl atlyginimo sumokėjimo, atjungė nuo darbo sistemos, neleido patekti į darbą užrakindamas duris ir neįleisdamas į patalpą. Darbuotoja teigė, kad buvo grasinama ir jos artimiesiems.
„Darbuotoja teigė, kad darbdavys ir kiti įmonės darbuotojai su ja kalbėjo pakeltu tonu, naudojo necenzūrinius žodžius, ignoravo jos prašymus, viešai menkino jos profesinę kompetenciją“, – rašė E.Kiznė.
Pasak darbuotojos, veiksmai buvo sistemingi ir turėjo tikslą su ja susidoroti nutraukiant darbo santykius.
„Konfliktų metu darbdavys demonstravo agresiją, nevaldė emocijų ir elgėsi neetiškai“, – nurodė E.Kiznė.
Teismas pripažino, kad darbdavio elgesys buvo nesuderinamas su Darbo kodekso 30 str. 1 d. įtvirtinta darbdavio pareiga sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę į bejėgę padėtį.
„Darbuotojo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, o dėl patirtų išgyvenimų jai buvo priteista prašoma neturtinė žala“, – nurodė E.Kiznė.
