Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, kad darbuotojai iš Ukrainos Lietuvoje padeda spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Taip pat premjeras pripažino, kad šalyje galiojantys teisės aktai, reguliuojantys imigraciją, yra vieni griežčiausių, tačiau, jo nuomone, tokia griežta tvarka turėtų išlikti.
Verslininkai vis garsiau skundžiasi, kad piliečius iš trečiųjų šalių Lietuvoje įdarbinti yra labai sudėtinga. Lietuvoje laukiami užsieniečiai dažniausiai persigalvoja ir, nesulaukę darbo vizos, išvyksta į kitas valstybes.
O kai kurie tiesiog apeina Lietuvoje veikiančią sistemą – įsidarbina Lenkijos bendrovėse, kurios vėliau „išnuomoja“ darbuotojus Lietuvos bendrovėms. Taip Lietuva ne tik apsunkina darbuotojų paieškos procesą, bet ir netenka mokesčių, kurie tokiu atveju jau mokami nebe Lietuvai, o, tarkime, Lenkijai.
Ukrainiečiams nusibosta laukti
Tas laikas yra neproporcingai ilgas, dažnai darbuotojai per tą laiką persigalvoja, nes gauna pasiūlymus kitose šalyse, į kurias išvažiuoti yra paprasčiau. Labai lengva iš Lietuvos išvažiuoti ir labai sunku į ją įvažiuoti, – kalbėjo „Amber Food“ direktorius G.Balnis.
„Amber Food“, valdančios „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Manami“ ir kitų restoranų tinklą, direktorius Gediminas Balnis 15min pasakojo, kad įmonėje trūksta virėjų, todėl jų tenka ieškoti ir Ukrainoje. Bet kartais darbo vizos išdavimas užtrunka labai ilgai, net iki trijų mėnesių.
„Optimistinis variantas yra du mėnesiai, bet realiai užtrunka iki trijų mėnesių nuo to laiko, kai sutariame. Tas laikas yra neproporcingai ilgas, dažnai darbuotojai per tą laiką persigalvoja, nes gauna pasiūlymus kitose šalyse, į kurias išvažiuoti yra paprasčiau. Labai lengva iš Lietuvos išvažiuoti ir labai sunku į ją įvažiuoti“, – sakė G.Balnis.
Įmonė, priklausomai nuo sezono, samdo 1200–1500 darbuotojų, todėl darbo jėgos reikia visą laiką.
Kaip 15min aiškino Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, sektoriui trūksta ne tik specialistų, bet ir nekvalifikuotų darbuotojų.
„Virėjų ir kitų specialios kvalifikacijos darbuotojų trūksta ir Vilniuje, ir visoje Lietuvoje, o Lietuvos pakraščiuose trūksta visokių darbuotojų. Aš su dideliu nerimu žiūriu į dar besivystančius 20 viešbučių projektų, kur reikės dar apie 2 tūkst. darbuotojų. Tai šitas kelia didelį nerimą. Mes bandome atsivežti darbuotojų iš Baltarusijos, Ukrainos, bet Lietuvoje yra labai sudėtinga ir ilga procedūra“, – 15min sakė E.Šiškauskienė.
Ji pakartojo, kad užsieniečių įdarbinimo procedūros yra tokios sudėtingos ir ilgos, kad „kai žmogus nusprendžia atvažiuoti, praeina keletas mėnesių, ir dažniausiai žmonės išvažiuoja į Lenkiją, kur viskas yra paprasčiau“.
Išlaikyti darbuotojus sektoriuje padėtų didesni atlyginimai, tačiau, E.Šiškauskienės teigimu, Lietuva pagal juos su Airija ar Anglija, kur išvažiuoja daug lietuvių, konkuruoti dar ilgai negalės: „Pas juos su darbo santykiais susiję mokesčiai yra per pusę mažesni, ir pas juos PVM paruoštam restorano maistui yra perpus mažesnis. Taigi mes negalime niekaip konkuruoti ir niekad negalėsime pakelti atlyginimus tiek, kiek moka airiai ir anglai, nes pas mus mokesčiai yra neadekvačiai dideli.“
Miega prie konsulato Kijeve
„Visi sako, kad reikia darbo jėgos, viskam labai tinka ukrainiečiai. Mes investavome pakankamai daug, bet nuolat susiduriame su kliūtimis iš valstybės pusės – konsulato, Darbo biržos“, – 15min pasakojo vienas ukrainiečius į Lietuvą vežančios bendrovės „Personalo importo sprendimai“ steigėjų Kirilas Tsurikovas.
Žmonės eilę organizuojasi patys – kas ateina anksčiau, tas ir eilėje pirmesnis. Viskas baigėsi tuo, kad vietą eilėje žmonės pradėjo užsiimti naktį, kad tik papultų į konsulatą, – pasakojo K.Tsurikovas.
Jis pasakojo, kad anksčiau žmonės, norintys gauti darbo vizą, du kartus per savaitę prie Lietuvos konsulato Kijeve rinkdavosi į gyvą eilę. Prieš kelis mėnesius įvedus elektroninę registracijos sistemą, kuri, vyro žodžiais, apskritai nelabai veikia, konsulatas žmones priima tik kartą per savaitę. Todėl, norėdami būti tikri, kad juos priims, į eilę ukrainiečiai stoja dar naktį.
„Žmonės eilę organizuojasi patys – kas ateina anksčiau, tas ir eilėje pirmesnis. Viskas baigėsi tuo, kad vietą eilėje žmonės pradėjo užsiimti naktį, kad tik papultų į konsulatą. Prieš kelis mėnesius nuspręsta įvesti elektroninę registracijos sistemą ir per tuos kelis mėnesius užsirašyti buvo beveik neįmanoma, taigi darbo vizų išdavimas buvo kone nutrūkęs. Norinčių dirbti Lietuvoje yra pakankamai daug. Konsulatas neaptarnauja pakankamo kiekio žmonių“, – pasakojo K.Tsurikovas.
Jis, kaip ir kiti verslo atstovai, negailėjo kritikos Darbo biržai, kuri neva vilkina užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje.
Klastoja kvalifikacijos pažymėjimus
Verslininkai, lyg susitarę, aiškina, kad įdarbinimo procesas užtrunka net kelis mėnesius, tačiau Darbo birža pateikia visiškai kitokius skaičius.
Vidutiniškai nuo prašymo gavimo dienos teritorinėje darbo biržoje leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas per 18 kalendorinių dienų, – tikino J.Baublienė.
Lietuvos Darbo biržos Komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė 15min tikino, kad nuo sausio leidimo dirbti išdavimo laikas sutrumpėjo – darbo vietos skelbimo ir darbuotojų paieškos laikas vietoje buvusio 1 mėn. pakeistas į 14 dienų.
„Vidutiniškai nuo prašymo gavimo dienos teritorinėje darbo biržoje leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas per 18 kalendorinių dienų“, – tikino J.Baublienė.
Beje, ypač Lietuvoje geidžiamų specialybių, kurių sąrašą yra patvirtinusi Vyriausybė, atstovai įsidarbinti gali greičiau. Leidimą galima gauti ir per dvi savaites, kreiptis į Darbo biržą nereikia, tačiau, kaip aiškino K.Tsurikovas, toks leidimas išduodamas ne metams, kaip įprasta, o tik 4 mėnesiams.
Jis apskritai nesupranta, kam Darbo birža atlieka papildomą darbuotojų patikrinimą, juk jų kvalifikaciją jau būna patikrinę patys darbdaviai.
„Sutikite, kad niekam nereikia darbuotojo, kuris nemoka dirbti. Darbdavys jau puikiai žino, reikalingas jam šitas žmogus ar ne. Darbo birža nuolat reikalauja dokumentų, kurie turi patvirtinti žmogaus kvalifikaciją“, – pasakojo K.Tsurikovas. Jis pabrėžė, kad kai kurios institucijos Ukrainoje apskritai žmonėms neišduoda pažymėjimų apie kvalifikacijas, ir taip įsidarbinti Lietuvoje yra dar sunkiau.
J.Baublienė patvirtino, kad pasitaiko atvejų, kada yra pateikiami suklastoti užsieniečių diplomai ar kvalifikacijos pažymėjimai. Taip pat buvo atvejis, kai buvo suklastotas užsieniečio leidimas dirbti.
K.Tsurikovas sakė, ukrainiečiai į Lietuvą dirbti atvažiuoja pakankamai ilgą laiką, mažiausiai metams. Jeigu Lietuvoje užsieniečius įdarbinti būtų paprasčiau, jis netruktų Lietuvos įmonėms pasiūlyti daugiau ukrainiečių.
„Ukrainiečiai važiuoja į Lenkiją, kur didelė darbo rinka, kur dirba bent milijonas ukrainiečių. Jie taip pat renkasi Vengriją, Čekiją, Vakarų Europos valstybes, taigi Lietuva konkuruoja su kitomis valstybėmis dėl darbuotojų. Kuo sunkiau ukrainiečiui bus papulti į Lietuvą, tuo mažiau jų čia ir dirbs“, – kalbėjo verslininkas.
Su darbuotojų trūkumu susiduria ir statybos sektorius, kuris mielai samdo ukrainiečius ar kitus užsieniečius.
Siūlo įvesti kvotas
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo nuomone, Lietuva galėtų įvesti tam tikrų reikalingų specialistų kvotas. Tokiems darbuotojams leidimo dirbti išdavimas būtų paprastesnis.
„Reikia planuoti darbo išteklius iš anksto, kad nebūtų ekspromto. Paprastai daroma apklausa ir, tarkime, lapkričio 1 dieną yra žinoma, kiek ir kokių specialistų valstybė įsileis į darbo rinką kitais metais“, – 15min sakė D.Gedvilas.
Pasak jo, įmonės nurodytų, kiek kokių specialistų reikėtų kitais metais, ir taip Lietuva turėtų preliminarų sąrašą, kiek ateityje reikės suvirintojų, mūrininkų, vairuotojų ir kitų specialistų. D.Gedvilo nuomone, kiekviena įmonė už tai turėtų susimokėti simbolinį mokestį – tam, kad atsakingiau žiūrėtų į apklausą.
„Taip Darbo birža ir Migracijos departamentas galėtų patvirtinti kvotas, kad kitais metais į darbo rinką bus įleista 12 tūkst. arba 6 tūkst. specialistų iš užsienio. Bet kuris pilietis iš trečiųjų šalių, pretenduodamas į tą laisvą vietą, turėtų įrodyti, kad yra tos specialybės specialistas. Tada labai paprasta būtų, nereikėtų aiškintis ir rinkti duomenų. Mes manome, kad dėl tokio stichiško darbuotojų atrankos proceso reikia tam tikro planavimo“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.
Jis tvirtino, kad dabar nemažai Ukrainos piliečių į Lietuvą atvažiuoja per Lenkiją. Lenkijoje jie gauna Europos Sąjungos darbo vizas, o darbo jėgos nuomos bendrovės juos „išnuomoja“ Lietuvoje veikiančioms įmonėms.
TAIP PAT SKAITYKITE: Geidžiamiausių darbuotojų Lietuvoje TOP 27: ko ieško ir ko nereikia
Darbo biržos duomenimis, per pirmąjį pusmetį išduoti leidimai dirbti 1197 Ukrainos piliečiams (61 proc. visų leidimų dirbti). Leidimų dirbti sumažėjo, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pasikeitimai, kurie numato, kad trūkstamų profesijų sąraše esančioms profesijoms nebereikia leidimo dirbti.
Šiame sąraše yra tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, metalinių laivų korpusų surinkėjai, suvirintojai, todėl šių profesijų ukrainiečiams nebereikia leidimų dirbti. Todėl kiek ukrainiečių iš tiesų dirba Lietuvoje, niekas tiksliai nesuskaičiuoja.
Lietuvoje – ir V.Janukovyčiaus virėjas
Praėjusią savaitę Lietuvą apskriejo žinia, kad darbą Lietuvoje, Šventojoje, pasirinko ir buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus asmeninis virėjas.
Pernai Šventojoje duris atvėrė nauji poilsio namai su nedideliu restoranu „Relax Park“. Juos valdančios įmonės „Armedika ir Ko.“ vadovas Aras Tarabilda atsitiktinai susipažino su Maksimu Tonkonogovu, buvusiu V.Janukovyčiaus virėju.
M.Tonkonogovas turėjo darbo pakvietimų ne tik į Vakarų šalis, tokias kaip Austrija, Vokietija, Šveicarija, Prancūzija, bet buvo gavęs darbo pasiūlymų ir iš Amerikos bei Azijos šalių, tačiau po pusmetį trukusių pokalbių pasirinko Šventosios restoraną.
