Turi magistrą – uždirbi daugiau
Personalo atrankos „CV-Online“ atstovė Rita Karavaitienė teigia, kad tarp jaunimo vis labiau populiarėjanti nuostata esą studijuoti magistro pakopos studijas neapsimoka yra ne visai teisingas – magistro studijų nauda gali išryškėti ateityje.
„Bakalauro laipsnis ir darbinė patirts yra daug paklausesnis derinys darbdaviui rinkoje nei magistro studijas baigęs pretendentas neturintis jokios darbinės patirties“, – įspėja R. Karavaitienė, tačiau tuo pačiu priduria, kad darbdaviams renkantis sau tinkamą kandidatą svarbiausia yra kandidato darbinė patirtis, asmeninės savybės, įgūdžiai ir kompetencijos.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis mano, kad magistro studijų siekimas turi būti svarstytinas kiekvieno absolvento, o dirbantysis taip pat neturėtų kratytis minties studijuoti toliau.
Tačiau daugumai šiandieninių organizacijų reikalinga ne kvalifikuota, o gan vidutiniškai praprususi, pigi, nepretenzinga ir lojali darbo jėga, kuri realiai nekuria, o tik atlieka užduotis.
„Aukščiausio lygio darbuotojo kvalifikacija ir atitinkamas išsilavinimas yra neabejotinas šalies pažangos variklis“, – aiškina KSU universiteto rektorius.
Tačiau daugumai šiandieninių organizacijų reikalinga ne kvalifikuota, o gan vidutiniškai praprususi, pigi, nepretenzinga ir lojali darbo jėga, kuri realiai nekuria, o tik atlieka užduotis.
Kita vertus, aukštesnis išsilavinimas ateityje gali garantuoti didesnes pajamas ir tai yra viena pagrindinių priežasčių siekti magistro išsilavinimo.
Magistro studijas baigusieji vidutiniškai uždirba 150 eurų per mėnesį daugiau nei bakalauro išsilavinimą turintys darbuotojai. Be to, magistro išsilavinimo laipsnį turintys darbuotojai turi gilesnių tam tikros srities žinių ir platesnius gebėjimus, kuriuos galima konkrečiai pritaikyti darbo aplinkoje.
Personalo atrankos kompanijos atstovė R.Karavaitienė teigia, kad vien tik magistro laipsnio turėjimas nieko negarantuoja ir neužtikrina karjeros.
Besikeičiančioje darbo rinkoje yra labai svarbios asmeninės kandidato savybės, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai bei nuolatinis žinių atnaujinimas.
Besikeičiančioje darbo rinkoje yra labai svarbios asmeninės kandidato savybės, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai bei nuolatinis žinių atnaujinimas.
Darbo biržoje magistrantai neužsibūna
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2015 metų pirmąjį ketvirtį iš viso buvo registruota 1650 absolventų su aukštuoju išsilavinimu, iš jų – 279 magistro pakopos studijas baigusieji (17 proc.).
Per pirmąjį šių metų ketvirtį įdarbinti 64 magistrai. Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės teigimu, žmonės įgiję magistro išsilavinimą lengviau ir greičiau integruojasi darbo rinkoje.
„Magistro išsilavinimą turintys bedarbiai ilgai be darbo nebūna“, – sako Lietuvos darbo biržos specialistė M. Jankauskienė.
Bet kurio pretendento įsidarbinimo sėkmė priklauso nuo darbo patirties, įgyto išsilavinimo, asmeninių savybių ir motyvacijos.
KSU rektorius prof. dr. A. Augustinaitis sako, kad ne visi magistrai gauna darbą, baigę studijas, todėl ir nusivilia aukštuoju mokslu, nematydami jo naudos. Pasak jo, studijos nėra pritaikytos realiam gyvenimui ir šis išsilavinimas jau vadinamas „pertekliniu“.
„Nenuostabu, kad paskui pasigirsta kalbos, jog magistro studijas baigę studentai persikvalifikuoja į profesinius mokymus ir gavę kokį suvirintojo sertifikatą išvyksta į Norvegiją ar Jungtinę karalystę, nes mes kalbame apie studijų pasekmės, o panašaus emigravimo priežastis gali būti ir žema magistro studijų kokybė, kuri neprisitaiko prie rinkos paklausos“, – mano KSU rektorius.
Magistro studijos prisitaiko prie stojančiųjų
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) marketingo tarnybos direktorė Justina Šimkevičiūtė sako, jog magistro studijos yra prieinamos daugumai, tačiau yra studijų programų, į kurias nesusirenka kursas.
Ne visi norintys gali patekti į valstybės finansuojamas vietas, o mokėti už mokslą negali.
„Praėjusiais metais įvertinome atskirų magistrantūros studijų programų vykdymo kaštus ir galimybes juos optimizuoti bei norintiems studijuoti pasiūlėme individualias sąlygas. Šiemet dar nėra nuspręsta, ar taip pat bus elgiamasi“, – sako J.Šimkevičiūtė.
Šiaulių universiteto (ŠU) studijų prorektorius Remigijus Bubnys, kalbėdamas apie antros pakopos studijų programas, pabrėžia, kad situacija priklauso nuo keleto veiksnių: valstybės finansuojamų vietų skaičiaus bei siūlomų programų patrauklumo ir populiarumo tarp studijuojančiųjų.
Ir nors šiemet Šiaulių universitete magistrantūrą studijuoja apie šešis šimtus studentų, studijų prorektorius R.Bubnys aiškina, jog šiemet mažės valstybės finansuojamų vietų, bet didės antros studijų pakopos programų pasiūla.
„Vis daugiau stojančiųjų renkasi ištęstines magistrantūros studijas, kurias nesudėtinga derinti su darbu ar kitomis veiklomis. Tokias studijas taip pat renkasi žmonės, norintys praplėsti savo žinių lauką, persikvalifikuoti ir tapti universalesniais“, – sako R. Bubnys.
Atlyginimų vidurkis pagal išsilavinimą, eurais
Aukštesnysis / profesinis išsilavinimas 638,6
Aukštasis išsilavinimas (Magistro laipsnis) 928,97
Aukštasis išsilavinimas (Bakalauro laipsnis) 768,39
Magistrantūra (Doktorantūra) 935,54
