„Pateik savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką, ir aš pasakysiu, ar kviesiu tave pokalbio dėl darbo. Matyt taip, perfrazuojant žinomą posakį, galima būtų įvertinti šių dviejų dokumentų svarbą, – pranešime cituojama portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – būtent rašytinis prisistatymas yra pirmasis tarpininkas tarp darbuotojo ir darbdavio. Ir būtent nuo jo priklauso, ar darbdavys susidomės jūsų kandidatūra.
Tačiau, jei gyvenimo aprašymas paprastai rodo, kiek asmuo jau pasiekęs ar išmokęs, tai motyvacinis laiškas turėtų atskleisti žmogaus potencialą – asmens savybes, kurios leistų pasiekti ir išmokti dar daugiau. Ne veltui specialistų deficito laikais darbdaviai būtent asmenybės savybėms skiria vis daugiau dėmesio. Tad tikrai įdomu patyrinėti, kaip, kokiais žodžiais, save ir savo stiprybes pristatė lietuviai, šiemet ieškoję darbo.
Motyvacinis laiškas turėtų atskleisti žmogaus potencialą – asmens savybes, kurios leistų pasiekti ir išmokti dar daugiau.
Taip pat buvo įvertinta, kokie žodžiai motyvaciniuose laiškuose buvo naudojami dažniausiai. Tiesa, prieš skaičiuojant buvo atmesti visi žodžiai, kurių ilgis neviršija trijų raidžių.
Nustatyta, kad motyvaciniam laiškui parašyti lietuvaičiai šiemet panaudojo vidutiniškai 31,5 žodžio. Beje, kiek žodingesnės buvo moterys. Tačiau vyrai darė kur kas daug daugiau gramatinių klaidų. Analizę taip pat stipriai apsunkino vos ne visuotine virstanti mada nenaudoti lietuviškų ženklų – rašyti „šveplai“.
Išvadoms, be abejo, turėjo įtakos ir tam tikros „mados“, mat ne vienas, ieškantis darbo prieš sėsdamas prie savo prisistatymo, pasižiūri, kaip tai daro kiti, ar kaip tai pataria daryti personalo paieškos specialistai.
Lietuviai dažniau „moka“ nei „nežino“
Vertinant tyrimo duomenis, atrodo, kad lietuviams itin svarbu darbdaviui sukurti energingo, veiklaus žmogaus įvaizdį. Gal dėl to jų prisistatymo tekstuose itin gausu veiksmažodžių – populiariausi iš jų sudaro apie ketvirtadalį viso motyvacinių laiškų turinio (vėlgi atmetus žodžius, trumpesnius nei keturios raidės).
„Jei neskaičiuosime tokių formų kaip „dirbti“ ar „ieškau“, kurios visiškai logiškos darbo paieškos tekstuose, tuomet į topų viršūnę pateks į save nukreiptas veiksmažodis „turiu“.
Kiekvienam tūkstančiui žodžių motyvaciniuose laiškuose tenka 13,4 „turiu“. Įdomu, kad antroje vietoje – jau į darbdavį taikomas veiksmažodis „norėčiau“. Besidarbinantys savo tekstuose šiemet jį naudojo dešimt kartų tūkstančiui žodžių. O gerokai stačiokiškesnį „noriu“ – tik 2,9 karto.
Trečioje vietoje vėl matome asmens apibūdinimą reiškiantį veiksmažodį „moku“ (7,9). Jį beveik prisivijo „mėgstu“ (7) ir žmogaus pasirengimą veikti išryškinantis „galėčiau“ (5,1). Tik įkandin jo rikiuojasi kur kas tiesmukesnis „galiu“ (3,9). Toliau sąraše – „mokausi“ (3,4) ir „domiuosi“ (2,9).
Įdomu, kad veiksmažodžiai su neiginiu motyvaciniuose laiškuose kur kas retesni. Į pirmą dvidešimtuką patenka tik teigiamą konotaciją turintys „nebijau“ (1,9), ir „neturiu“ (1,5). Tokie žodžiai kaip „negaliu“, „nemoku“, „neišmanau“, „nežinau“ atsiduria už TOP40 ar net TOP50 ribų“, – teigia portalo atstovė.
Reti svečiai motyvaciniuose laiškuose ir tokie veiksmažodžiai kaip „gerbiu“, „klausau“, „išpildžiau“, „įvykdžiau“, „padariau“ ar „pasiekiau“.
Atsakingas svarbiau nei iniciatyvus
Įdomūs rezultatai paaiškėjo ir ištyrus, kokie kandidatų asmenines savybes apibūdinantys būdvardžiai buvo populiariausi motyvaciniuose laiškuose.
Lietuvių nuomone, darbdaviui turėtų labiausiai patikti „atsakingas“, „komunikabilus“, „darbštus“, „sąžiningas“ ir „punktualus“ darbuotojas. Visi šie epitetai pateko į populiariausių dešimtuką. Tiesa, žodelį „atsakingas“ lietuviai panaudoja 10 kartų tūkstančiui žodžių, o visi kiti apibūdinimai gerokai nuo jo atsiliko. Labiausiai prie „atsakingo“ priartėjo „komunikabilus“ (5,5).
Dar į populiariausių būrelį pateko žodžiai „pareigingumas“, „kruopštumas“, „draugiškumas“ ir „imlumas“ bei „žalingų įpročių neturėjimas“. Visus šiuos žodžius vienodai dažnai naudoja tiek vyrai, tiek moterys, bet štai „tikslus“, „jaunas“ ar „mėgstantis“ kiek dažniau sutinkamas vyriškuose prisistatymuose.
Kiek neįprasta, tačiau už dešimtuko ribų liko tokie dabar darbdavių akcentuojamos ir madingos savybės kaip iniciatyvumas, aktyvumas, kūrybingumas, savarankiškumas. Ieškantys darbo taip pat mano, kad šansus įsidarbinti vargiai padidins ir tokios asmeninės savybės kaip užsispyrimas, reiklumas, tolerantiškumas ar lojalumas.
Kas mieliau darbdavio ausiai
Rašydami apie save ir savo lūkesčius dėl naujo darbo, lietuviai daug dažniau naudojo teigiamo atspalvio ar aukščiausio laipsnio prieveiksmius. Štai pirmosiose pozicijose pagal vartojimo dažnumą atsidūrė „greitai“ arba „greit“ (7,5 pakartojimo tūkstančiui žodžių), „puikiai“ (4,2), „labai“ (3,4), „gerai“ (3,3), „visada“ (2,6), „lengvai“ (1,6), „laisvai“ (1,3). Tarp jų įsiterpė „atsakingai“ (1,9).
Beje, dailiosios lyties atstovės „labai“ naudoja gerokai dažniau nei vyrai. Tas pat pasakytina apie „mielai“, o „aktyviai“ – labiau mėgstamas vyrų.
Bet tikriausiai ne itin malonus darbdavio ausiai „nelabai“ ar kiek malonesnis „neblogai“ darbuotojų pasigyrimo tekstuose sutinkamas retokai – 0,1 karto tūkstančiui žodžių. Kiek dažnesnis „vidutiniškai“ (0,2) ir „niekada“ (0,4), kuris su tinkamu veiksmažodžiu gali skambėti netgi labai teigiamai, pavyzdžiui, „niekada nemetu pradėto darbo“.
Valdo atsakomybė ir patyrimas
Suskaičiavus ne paskiras žodžių formas, o vienos šaknies ar kamieno pasikartojimus, paaiškėjo, kad ieškantys darbo Lietuvoje didžiausią reikšmę kreipia į su atsakomybe susijusius dalykus. Tai reiškiančių ir turinčių tokią pat šaknį žodžių motyvaciniuose laiškuose priskaičiavome beveik 15 tūkstančiui žodžių.
Antroje vietoje po atsakomybės lietuviai pamini patirtį. Tai reiškiančių žodžių tūkstantyje vidutiniškai aptikome 13 kartų. Įdomu, kad tarp moterų nepopuliaru naudoti epitetą „patyrusi“, kuris, matyt, joms asocijuojasi su pagyvenusia.
Trečioje vietoje atsidūrė žodžiai, apibūdinantys (su)gebėjimus. Tiesa, lyginant su atotrūkiu tarp pirmos ir antros pozicijos, čia skirtumas gerokai didesnis. Antrame trejetuke – su „siekti“ susiję žodžiai (5,6), įvairios žodžio „puikus“ (5,4), „domėtis“ (5,1) formos. Pažymėtina, kad besidarbinantiems svarbūs ir tokie žodžiai bei visos jų įmanomos formos kaip „darbštumas“, „komanda“, „tobulėti“ ir „sąžiningumas“. Tiesa, kiek keista, kad mažai kas savo tekste minėjo profesionalumą (tik 0,5 karto), atkaklumą (0,4) ar inovatyvumą (0,1).
