Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, Lietuva nėra išimtis, panašūs procesai vyksta ir čia, todėl trokštantys sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje ar tęsti karjerą, galimiems pasikeitimams turėtų ruoštis jau šiandien.
„Būtų labai netoliaregiška galvoti, kad mūsų tai nepalies. Kai susitikimuose su jaunimu pasakoju apie tai, kad per artimiausius 10-15 metų pasaulis pasikeis neatpažįstamai, robotai užims daugelio žmonių darbo vietas, o trečdalis profesijų tiesiog išnyks, dažnai atrodo, kad kalbu kažkokias pasakas“, – patirtimi dalijasi R. Dargis, pabrėždamas, kad su sparčiais technologiniais pokyčiais, nori ar nenori, susiduria kiekvienas žmogus.
Jau dabar vyksta permainos
Ekonomikos specialistai dažnai mini ketvirtąją pramonės revoliuciją, kurios pagrindiniai bruožai: sparti skaitmenizacija, daugialypių technologijų jungimas ir naudojimas, konsolidacija globaliose rinkose, žaibo greičiu sklindančios naujovės.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorė Jurgita Vizgirdaitė pastebi, kad jau dabar daugelį darbų, kurie reikalauja kažką pagaminti, sutaisyti ir panašiai, keičia robotai.
„Pavyzdžiui, žiniasklaida, gamyba, netgi aptarnavimo sektorius ar pramogų pasaulis, laisvalaikis jau išgyvena reikšmingus, technologijų daromus pokyčius. Finansinis ir investicijų sektoriai taip pat transformuojasi. Namuose, buityje turime vis daugiau technologinių pagalbininkų. Daugelis paslaugų yra pagrįstos įvairiomis programėlėmis. Šiandien kiekvienas turi turėti IT raštingumo kompetenciją“, – teigia pašnekovė.
Anot R.Dargio, vykstantys pokyčiai ateityje dar labiau paveiks žmonių gyvenimą, darbą, aplinką, jų kelionių pobūdį. Taip pat transformuosis ir privataus, ir viešojo sektoriaus santykis su pasauliu. Jau dabar verslas vis daugiau investuoja į technologinius pokyčius. Technologinis atnaujinimas tampa nuolatiniu procesu.
„Šie pokyčiai kuo toliau, tuo bus vis spartesni. Vadinasi, jeigu įmonės nori išlikti konkurencingos ir neprarasti savo eksporto rinkų, plėsti gamybą ir išsaugoti darbo vietas, turės taip pat prisitaikyti prie šio ritmo ir keistis kartu. Verslas supranta tai ir bando žengti koja kojon su šiomis permainomis,“ – prognozuoja pramonės įmones jungiančios organizacijos prezidentas.
Reikės aukštesnio lygmens specialistų
Anot J.Vizgirdaitės, verslas, švietimas, politika vis labiau pajus ketvirtosios pramonės revoliucijos daromą įtaką. Darbo rinkoje iš esmės keisis profesijų poreikis ir vis labiau įgys pranašumą žinių darbuotojai, kuriantys žinių ekonomiką – pasižymintys kūrybiškumu, emociniu intelektu, empatija, lankstumu.
R.Dargis pastebi, kad jau dabar didžiausias iššūkis verslui yra trūkumas tų specialistų, kurie būtų įvaldę naujas technologijas. Jis įžvelgia nežinomybę: nors naujosios technologijos kurs žmonėms darbo vietas, tačiau 85 proc. šių profesijų šiandien dar net nėra sugalvotos!
„Kad ir kaip paradoksaliai tai nuskambės – turime išmokti nuolat mokytis. Labai svarbu suvokti, kad mes visi esame amžini mokiniai. Jeigu aš kasdien nepildyčiau savo žinių bagažo, nežinočiau kur link juda technologijos ir nemodernizuočiau savo verslo bei gamybos procesų, mane aplenktų kiti. Todėl labai svarbu ir mums nuolat keistis, mokytis ir sekti, kas vyksta pasaulyje“, – sako R.Dargis.
J.Vizgirdaitė pabrėžia, kad mokytis ir gilinti žinias toliau galima pasirinkus magistrantūros studijas. Antros pakopos studijose įgyjamos žinios, kurios yra paremtos fundamentinių arba taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais. Svarbu, kad ugdomas gebėjimas jas taikyti naujose, nežinomose aplinkose.
Geba veikti sudėtingose situacijose
KTU Studijų kokybės ir plėtros departamento direktorės teigimu, viena esminių takoskyrų tarp bakalauro ir magistro absolventų yra tai, kad magistras, įgijęs reikalingas žinias ir gebėjimus, kuria naujas priemones, diegia naujoves. Toks absolventas pasižymi sisteminiu, strateginiu mąstymu, gebėjimu modeliuoti įvairius scenarijus ir jų poveikį visuomenei, rinkai.
Magistrantūros studijų absolventas turi gebėti atlikti ir diegti tyrimų duomenis, aktualius studijų, mokslinei ar profesinei veiklai. Vienas reikšmingų tokio absolvento požymių yra gebėjimas sėkmingai veikti sudėtingose situacijose, kuriose trūksta informacijos, ir gebėti priimti sprendimus sprendžiant kompleksines problemas.
„Toks absolventas neieško vieno teisingo atsakymo, bet turi alternatyvių sprendimų sąrašą, galbūt net kuria naujus sprendimus ar vysto, tobulina esamus“, – aukštesnio lygmens kompetencijų svarbą akcentuoja J.Vizgirdaitė.
Ji pasakoja, kad KTU veikia sistemingas studijų programų valdymo modelis. Šiame procese tiesiogiai veikia darbo rinkos atstovai: jie dalyvauja kuriant studijų programas, jas tobulinant ir įgyvendinant. Į visus studijų programų komitetus įtraukti socialiniai partneriai, kurie tiesiogiai prisideda prie studijų ir darbo rinkos integracijos.
„Be to, KTU veikia dėstytojo – praktiko pareigybė, kai patys rinkos atstovai dalyvauja įgyvendinant studijas. Taip pat džiaugiamės, kad projektų užduotys, temos baigiamiesiems darbams yra teikiamos rinkos atstovų“, – apie studijų sąveiką su verslu pasakoja J.Vizgirdaitė, pristatydama esminę KTU studijų naujovę – 3+2 studijų modelį.
3+2 studijos – tramplinas sėkmingai karjerai
Universitete diegiamas unikalus studijų modelis 3+2, t.y., kai bakalauro studijos trunka 3 metus, o magistrantūros – 2 metus. Toks studijų modelis dominuoja daugelyje Vakarų Europos šalių.
3+2 studijų modelis yra taikomas daugumoje Europos universitetų. Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra adaptuota pagal amerikietiškąjį modelį, kurį sudaro 4 bakalauro studijų metai ir 2 – magistro. Bolonijos deklaracijoje sakoma, kad Europoje studijų sistema turi būti suvienodinta.
KTU studijų specialistai pabrėžia, kad 3+2 modelis jokiu būdu nereiškia tik mechaninio studijų sutrumpinimo. Į 3 metų bakalauro studijas, naudojant intensyvesnes studijas, inovatyvią didaktiką, turi „tilpti“ visos žinios ir patirtis, kurią studentai gauna studijuojami 4 metus.
„Dabar jau bakalauro studijų metu labai detaliai „nueiname“ į specializacijas, užuot tai palikę magistrantūros studijoms. Jeigu Lietuva taip pat pereitų prie europietiškojo studijų modelio, kur kas daugiau studentų, baigusių 3 metų bakalauro studijas, kryptingai rinktųsi magistrantūrą žinių pastiprinimui ir pagilinimui“, – įsitikinusi laikinoji KTU rektorė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak jos, Lietuvos ir Europos ekonomikai Universitetas privalo siūlyti ne tik technologijų taikytojus ir diegėjus, bet technologijų vystytojus ir kūrėjus, plataus požiūrio, aukštą pridėtinę vertę galinčius kurti specialistus. Tai – universitetų misija.
„Manome, kad sėkminga akademinė karjera nesibaigia su bakalauro studijomis. O ir profesinė karjera yra ženkliai sėkmingesnė po magistrantūros studijų, – pastebi J.Vizgirdaitė. Unikaliame KTU studijų modelyje rengiame ir unikalų, studentų bei rinkos lūkesčius atitinkantį turinį“.
Studentui būtina užmegzti ryšį su verslo pasauliu
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, KTU yra ta aukštoji mokykla, kuri gali tapti pavyzdžiu daugeliui. „Ji yra viena iš tų, kurios labai glaudžiai bendradarbiauja su verslu, – pastebi R.Dargis.
„Visa tai yra labai svarbu, nes tai padeda universitetui pajausti verslo poreikius, studentams įgyti praktinės patirties. Toks bendradarbiavimas yra ateities kelias stiprinant verslo ir mokslo partnerystę, nes konsoliduodami verslo ir mokslo potencialą galėsime kurti produktus, kurie bus konkurencingi globaliose rinkose“.
„Turime nepamiršti, kad šiandieniniame pasaulyje yra konkuruojama idėjomis ir tų idėjų pritaikymu ekonomikoje. Tad bendras universiteto ir verslo darbas yra kelias šių idėjų kūrimui“, – priduria R.Dargis.
