Vyriausybė ketina teikti Seimui siūlymą leisti darbdaviams nušalinti darbuotojus, nesiskiepijančius ne dėl medicininių priežasčių. Tiesa, jei darbo pobūdis leidžia, nesiskiepijantis darbuotojas gali būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu, o jei tokio varianto nėra – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, jei jį galima dirbti nepasiskiepijus.
Tačiau tuo atveju, jeigu nėra galimas nė vienas iš šių variantų, darbuotojas gali būti nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol po pasiskiepijimo praeis Vyriausybės nustatytas laikotarpis, po kurio asmuo laikomas įgijęs imunitetą nuo užkrečiamosios ligos.
Šiuo metu koronavirusu nepersirgę ar nepasiskiepiję tam tikrų sektorių darbuotojai privalo reguliariai testuotis. Tarp tokių sektorių – tarptautinis keleivių pervežimas, viešojo transporto ir keleivių vežimo, viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos įmonės. Darbuotojui atsisakius testuotis, jis gali būti laikinai nušalinamas nuo darbo.
I.Ruginienė: uždedate geležines klumpes darbuotojams
Tačiau darbuotojų atstovus šis siūlymas piktina.
„Pirmiausia turiu pasakyti, kad prievartos naudojimo kelias nėra tas naudingas kelias, kuriuo galime paskatinti skiepijimą. Taip, fiziškai jėga suskiepysime, bet kas bus, jei negausime laukto rezultato? Mane šokiruoja rekomendacija leisti nenešioti kaukės, jei esi paskiepytas. Visi turime nešioti kaukes, nesvarbu, ar esame, ar nesame paskiepyti. Privalomi skiepai ir jėgos naudojimas tik dar labiau išaugins įtampą darbe“, – siūlymą kritikavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.
Ji taip pat nesąmone vadino tai, kad nesiskiepijantys darbuotojai turės apmokėti testavimo išlaidas.
„Už šitą procesą turi apmokėti darbdavys arba prisidėti valstybė. Teigti, kad darbuotojas turi susimokėti, yra nesąmonė. Nes kalbame ne apie pramogas, ne apie kiną, barą ar panašiai. Mes kalbame apie būtinąsias funkcijas, aš ateinu į darbo vietą atlikti darbo“, – kalbėjo darbuotojų atstovė.
I.Ruginienė taip pat teigė, kad tokiu būdu Vyriausybė pandemijos valdymo naštą perkelia ant darbuotojų pečių.
„Uždedate geležines klumpes darbuotojams ir visą pandemijos valdymą numetate ant darbuotojo pečių. Niekas neklausia, kodėl nesiskiepija, tai nebūtinai turi būti antivakseriai. Neseniai gavome iš darbuotojo skundą, kad darbdavys neišleidžia į skiepobusą pasiskiepyti, nes tai vyksta per darbo valandas. Tai gali būti įvairios priežastys. Bet tas stūmimas nėra gerai", – nukirto profsąjungų atstovė.
Ji pabrėžė, kad darbuotojų atstovai supranta skiepijimosi naudą, bet „prievarta šiame klausime nėra gerai."
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžė, kad testavimas galės būti apmokamas darbdavio lėšomis, šiam su tuo sutikus.
Ji taip pat akcentavo, kad šiuo siūlymu siekiama saugoti sveikatos sistemą, augant užimtų COVID–19 lovų skaičiui.
Darbdaviai ragina skiepais neabejoti
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis kritikavo tokį profsąjungų požiūrį.
„Ingos pasisakymas spinduliavo abejone skiepais kaip apsaugos priemone. Darbuotojų atstovai turėtų sakyti, kad vakcina, ne testavimas yra vienintelis saugus būdas apsaugoti darbo aplinką. Mūsų organizacija palaiko, kad teisinga linkme einame“, – tikino A.Romanovskis.
Jis taip pat tikino, kad žmonių, nenorinčių skiepytis dėl savo neteisingų įsitikinimų, yra mažai. Daugumai nesiskiepijančių tiesiog trūksta informacijos.
„Antivakserių yra mažai. Yra galvojančių, abejojančių, bet nereikia pateikti, kad kategoriškai daug žmonių, kurie nenori skiepytis. Dauguma abejoja dėl informacijos trūkumo ir panašiai. Šis įstatymas parodo, kad darbo vieta turi būti saugi. Jei darbuotojas dėl savo nepagrįstų įsitikinimų nenori to daryti, jis turi tai prisiimti. Ir jei žmogus dėl savo nepagrįstų įsitikinimų nenori skiepytis, jis turės už tai susimokėti. Nebent jis bus tiek vertingas, kad darbdavys sakys: aš testuosiu tave savo sąskaita“, – nurodė LVK atstovas.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad jos atstovaujamame sektoriuje apyvartos nukritusios 60–70 proc., atlyginimai išaugę 15 proc. ir dar „kabo skolos ir mokesčiai.” Ji taip pat teigė, kad nereikėtų skirstyti darbuotojų į turinčius ir neturinčius kontakto.
„Nematyčiau, kad kažkoks sektorius neturi kontakto – tarkime, virėjas neturi tiesioginio kontakto, bet padavėjas išneša jo padarytą patiekalą, o paskui tas padavėjas išvažiuoja troleibusu namo. Aš tokių sektorių, kurie neturi kontakto, išėję į darbą, nematau. Man būtų daug smagiau, jei būtų paskelbta, kad visi Lietuvos gyventojai, išskyrus negalinčius skiepytis dėl medicininių priežasčių, privalo testuotis arba vakcinuotis”, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Jos teigimu, taip pat reikėtų galvoti apie tai, kad atsakomybę tiek dėl testavimo, tiek dėl galimybių paso klausimų turėtų prisiimti asmuo, o ne darbdavys.
Viceministras: gyvybės svarbiau nei mūsų norai
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas buvo griežtas. Jis sakė, kad koronavirusas pražudė 4 tūkst. žmonių, tad gyvybės yra svarbiau nei nuomonės ar norai.
„Lietuvoje mirė per 4 tūkst. žmonių. Čia yra Trakų, Pakruojo ar Šilalės savivaldybės. Paskutinį kartą tokio masto pandemija buvo prieš šimtą metų, kai buvo ispaniškas gripas ir sakyti, kad čia nieko tokio ir nieko nedarykime, negalima. Pasirinkimas yra svarbu, norime rinktis, norime įsivertinti situaciją ir nuspręsti, bet segtis diržą – ar yra pasirinkimas, ar ne? Kas garantuos, kad saugos diržas jus išgelbės? Ne, negarantuos, negarantuoja ir kad skiepas per pandemiją išgelbės, bet matome statistiką, kad tai gelbėja“, – sakė V.Šilinskas.
„Mes galime kritikuoti, bet jei nėra geresnių sprendimų, čia yra geriausias sprendimas. Bet jei turite siūlymų, siūlykite“, – apibendrino viceministras.
