Šiuos metus galima pavadinti „Atsparumo“ ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių metais. Šalies inžinerijos ir technologijų įmonės didele dalimi priklauso nuo svarbiausių didžiųjų rinkų – Švedijos, kitų Skandinavijos šalių, Vokietijos. Šiose valstybėse lėtėjantis ekonomikos tempas kuria iššūkius ir Lietuvos įmonėms. Nepaisant to, asociacijos nariai randa būdų prisitaikyti, ieško būdų, kaip didinti našumą, naujų užsakovų, o tai leidžia didinti užsakymus ir išlikti konkurencingais. Tai įmanoma tik todėl, kad naudojamos technologijos yra pakankamai lanksčios ir suteikia galimybę greitai daryti esminius pokyčius, o įmonių vadovų ir darbuotojų inžineriniai, vadybiniai gebėjimai ir kompetencijos nuosekliai auga.
Nagrinėjant skirtingų sektorių rezultatus, matyti, jog toliau sparčiai augo elektros įrangos (+45,4 proc.), automobilių pramonės (+18,0 proc.) sektoriai. Būtent juose dirba įmonės, pasižyminčios didesnės pridėtinės vertės kūrimu. Tuo metu elektronikos gamyba iš esmės nekito (+3,1 proc.), o tradicinės apdirbamosios inžinerijos, kaip plastikai (-10,9 proc.), metalai (-19,5 proc.), rezultatai mažėjo.
Nors visa apdirbamoji pramonė Lietuvoje traukėsi (-4,7 proc.), galima pasidžiaugti, kad inžinerijos sektorius išliko tuo „lokomotyvu“, kuris „tempė“ pramonę į priekį. Dar daugiau – inžinerinės pramonės dalis visoje apdirbamojoje pramonėje šiais metais (per 10 mėn.) ūgtelėjo iki 31 proc., o tai kol kas istoriškai geriausias pasiekimas.
Lyginant inžineriją su kitomis pramonės šakomis akivaizdi tiesioginė priklausomybė nuo padėties eksporto rinkose. Taip chemikalų ir chemijos produktų gamyba reikšmingai smuko (-39,9 proc.), stoja ir baldų gamyba (-8,9 proc.), o maisto produktų ir tabako gamyba auga (+8,4 proc.).
Šių metų duomenys gerai iliustruoja tendenciją, jog poveikį inžinerijos ir technologijų įmonių rezultatams daro ekonominiai svyravimai ir kituose sektoriuose. Pavyzdžiui, reikšmingai besitraukiantys baldų pramonės rezultatai žemyn tempia ir su šiuo sektoriumi artimai susijusias inžinerijos įmones. Žinoma, rezultatams nepadeda ir bendra geopolitinė situacija, kai dėl daugybės neapibrėžtumų stoja ar nusikelia investiciniai projektai, mažėja vartojimas ir ateities perspektyvos vertinamos vis prasčiau.
Ateinančiais metais tikrai teks dar rimčiau kovoti dėl klientų ir stengtis išlaikyti pasiektą lygį.
Tačiau, žvelgiant į 2024 metų perspektyvas, galima paminėti pozityvius ženklus, jog labiausiai atsparios iššūkiams yra tos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonės, kurios laiku investavo į naują įrangą, skaitmeninius, automatizavimo, robotizavimo sprendimus, nesustoja ugdyti darbuotojų kompetencijas. Šių sektoriaus lyderių sėkmė tampa gerosios praktikos virusu, nes jų sėkmės kelią imasi kartoti ir anksčiau skeptiškai į investicijas žiūrėjusios įmonės. Ir tai vyksta laikotarpiu, kai tikslinių valstybės ar Europos Sąjungos finansinių paramos priemonių pramonės įmonės šiandien praktiškai neturi, tuo rūpinasi pačios.
Ateinančiais metais tikrai teks dar rimčiau kovoti dėl klientų ir stengtis išlaikyti pasiektą lygį. Vykstant transformacijai, didinant konkurencingumą, sektorius yra priverstas auginti kompetencijas, diegti „Pramonė 4.0“ sprendimus ir tai, dalies įmonių vertinimu, gali leisti rezultatus netgi pagerinti.
