Pagal specialybę M.Šepetienė yra rinkodarininkė. Iš prigimties aktyvi, iniciatyvi ir atkakli moteris visada žinojo, kad kada nors turės savo verslą. Po studijų Kauno technologijos universitete panevėžietė persikraustė į Vilnių, tačiau anuomet kurti verslo neišdrįso – neturėjo aiškios vizijos, be to, trūko ir pinigų.
Miglė įsidarbino biuro administratore ir šias pareigas ėjo maždaug ketverius metus. Svajonių darbu to nepavadinsi, tačiau žvelgdama atgal M.Šepetienė pripažįsta, kad jame sukaupta patirtis, dirbant su dokumentais, pildant žiniaraščius, organizuojant įmonės renginius ir bendraujant su personalu, vėliau labai pravertė klojant savo verslo pamatus.
Ryžosi įgyvendinti svajonę
Administratorės pareigas M.Šepetienė iškeitė į motinystę, tačiau vien motinos vaidmens jai neužteko: aktyvi moteris ieškojo srities, kur galėtų realizuoti ir kitas svajones, todėl sūnui ūgtelėjus atidarė grožio procedūrų kabinetą.
Nedavė ramybės mintis, kad šeimų, kurios gali save laikyti viduriniąja klase, bet vis dėlto turi skaičiuoti išlaidas, sostinėje labai daug. Suvokiau, kad būtent tokiems žmonėms reikėtų vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos.
Į darželį sūnus Domas iškeliavo, būdamas pusantrų metų. Miglė tuo metu laukėsi antros atžalos ir atliepti judraus pirmagimio poreikių nebegalėjo – berniukui reikėjo veiksmo, veiklos, pagaliau, bendraamžių draugijos.
„Nesu valstybinių darželių priešininkė, tačiau išlydėdama sūnų vis pagalvodavau, kad jie galėtų būti jaukesni ir labiau priminti namų aplinką. Domėjausi privačiais darželiais, tačiau jų siūlomos paslaugos pasirodė brangios“, – prisiminė M.Šepetienė.
Kaip tik tuo metu žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie darželių Vilniaus mieste stygių. Prognozės nieko gera nežadėjo: gyventojų skaičius sostinėje auga, čia kurdinasi jauni žmonės, siekiantys įsitvirtinti, kuriantys šeimas ir kopiantys karjeros laiptais.
„Taigi, nedavė ramybės mintis, kad šeimų, kurios gali save laikyti viduriniąja klase, bet vis dėlto turi skaičiuoti išlaidas, sostinėje labai daug. Suvokiau, kad būtent tokiems žmonėms reikėtų vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugos, kuri būtų finansiškai prieinama, bet kokybe nenusileistų brangesniems analogams“, – pasakojo M.Šepetienė.
Grupė užsipildė vos per tris dienas
Antrajam Šepečių sūnui Markui buvo vos du mėnesiai, kai Miglė atsiraitojo rankoves ir kibo į darbus: gilinosi į darželių steigimo reikalavimus, higienos normas, domėjosi nekilnojamojo turto rinka ir ieškojo tinkamų patalpų rajonuose, kur labiausiai justi ikimokyklinių ugdymo įstaigų poreikis.
„Pradžioje nutariau įsteigti mažą vaikų darželį – taip ir kilo pavadinimas „Mini darželis“. Parašiau verslo planą, įsteigiau viešąją įstaigą, susiradau 50 kv. metrų patalpas, užsakiau baldus, žaislų, ugdymo priemonių, suradau auklėtojų, maisto tiekėjų. Po mėnesio Fabijoniškėse atidariau pirmąjį šešių vietų darželį“, – pirmuosius žingsnius prisiminė M.Šepetienė.
Sekėsi neblogai, jaučiau, kad pastangos nenueina perniek, todėl sustoti nesinorėjo.
Jos nuostabai, auklėtinių grupė užsipildė vos per tris dienas.
„Todėl jau po trijų mėnesių atidariau dar vieną darželį Šiaurės miestelyje. Labai pasisekė su patalpomis: 100 kv. m erdvėje anksčiau jau veikė darželis, todėl patalpos atitiko keliamus reikalavimus, – džiaugėsi M.Šepetienė, šiuo metu Šiaurės miestelyje valdanti jau tris darželius. – Viena tam tikro amžiaus vaikų grupė – vienas darželis.“
Plėtra: 70 vaikų, 17 darbuotojų
Iš pradžių norėdama supažindinti su savo įsteigtų darželių veikla ir vertybėmis, aplinkinių namų gyventojams į pašto dėžutes M.Šepetienė mėtydavo skrajutes. Vėliau sukūrė interneto svetainę minidarzeliai.lt. Tačiau geriausia reklama tapo auklėtinių tėvų atsiliepimai, sklindantys iš lūpų į lūpas.
„Sekėsi neblogai, jaučiau, kad pastangos nenueina perniek, todėl sustoti nesinorėjo. Nusprendžiau, kad reikia kurtis arčiau tėvų darbų, kad vaiko vežiojimas į darželį netaptų našta. Dar tris darželius atidariau „Ozo namuose“ šalia „Siemens“ arenos. Labai pasisekė, nes kvartalo vystytojai buvo suinteresuoti, kad šioje teritorijoje veiktų darželis, todėl dėl patalpų išsiderėjau palankias sąlygas“, – neslėpė M.Šepetienė.
Šiuo metu jos valdomuose šešiuose darželiuose ugdoma 70 vaikų nuo pusantrų metų. Įmonė „MD LT“ jau turi 17 darbuotojų.
„Į šį verslą pirmiausia žiūriu kaip mama, nes mano pačios sūnūs lanko „Mini darželius“. Manau, kolektyvui sukuriu geras darbo sąlygas, nes darbuotojai nesikeičia. Į pedagoginį darbą nesikišu – palieku jį profesionalams: auklėtojos ir jų asistentės turi edukologinį išsilavinimą, todėl geriausiai išmano ugdymo procesą, be to, jos dažnai dalyvauja tobulinimosi, kvalifikacijos kėlimo kursuose“, – tikino M.Šepetienė.
Nuobodžiauti nėra laiko
Du vaikus auginanti Miglė žino, kad tėvams svarbiausi du dalykai: vaikų saugumas ir ugdymo turinys. „Mini darželiuose“ jis yra menų pakraipos.
„Vaikai piešia įvairia technika – net ant vandens. Be to, vyksta keramikos, dailės, šokių užsiėmimai, muzikos pamokas veda etnokultūros mokytoja, grojanti kanklėmis ir armonika. Ji yra pagaminusi daug muzikos instrumentų tiesiog iš buitinių daiktų. Nuo trejų metų vaikai mokomi anglų kalbos. Vyksta etikos pamokos“, – veiklas vardijo darželių steigėja.
Į pedagoginį darbą nesikišu – palieku jį profesionalams: auklėtojos ir jų asistentės turi edukologinį išsilavinimą, todėl geriausiai išmano ugdymo procesą.
Ji pabrėžė, kad skiriamas dėmesys ir auklėtinių grūdinimui: rytai pradedami mankšta, vaikščiojimu po žirnius ir žolelių arbatos gėrimu.
„Viename darželyje turiu savo kabinetą, todėl galiu užtikrinti, kad nuobodžiauti vaikai neturi laiko: jie žaidžia stalo žaidimus, piešia ant šviesos stalų, dalyvauja ekskursijose ir edukacinėse programose, klausosi svečių pasakojimų apie jų profesiją, gyvai susipažįsta su gyvūnais ir jų veislėmis: tėvai į darželį atneša katę, šunį, šinšilą, žiurkėną ir pan.“, – kalbėjo M.Šepetienė.
Darželis Dubline bus skirtas visiems
Mėnuo „Mini darželyje“ kainuoja 600 litų plius maitinimas – 10 litų per dieną.
„Kai kurie žmonės ima skaičiuoti: dešimt vaikų – tai jau 6 tūkst. litų! O jei 70 vaikų... Manoma, kad čia – aukso kasyklos. Tačiau taip nėra, nes šis verslas reikalauja didžiulės atsakomybės ir išlaidų: nuomos ir komunaliniai mokesčiai, valymo ir skalbyklos paslaugos, darbuotojų atlyginimai, draudimas, investicijos į infrastruktūrą, žaislus ir t.t.“ – vardijo M.Šepetienė ir pasidžiaugė, kad bent su valstybinėmis kontroliuojančiomis institucijomis problemų neturėjo.
Visą dokumentaciją, bankinius pavedimus, sąskaitas tvarkau pati, samdau tik buhalterę, vyras konsultuoja finansiniais klausimais.
Ji nori įkvėpti kitas vaikus auginančias moteris neužmiršti savęs ir ryžtis įgyvendinti profesines ar karjeros svajones.
„Niekada nesamdžiau auklės: visus reikalus tvarkiau su savo mažyliu, o didysis ėjo į darželį. Visą dokumentaciją, bankinius pavedimus, sąskaitas tvarkau pati, samdau tik buhalterę, vyras konsultuoja finansiniais klausimais. Supratau, kad ir turint mažų vaikų, jei labai nori, gali daug ko pasiekti. Vyras dabar manęs vis klausia: „Na, kas toliau?“ – šypsojosi M.Šepetienė.
Toliau – tarptautinis darželis Dubline, priimsiantis įvairių tautybių vaikus. Miglė jau sudarė sutartį dėl patalpų su naujo gyvenamųjų namų kvartalo vystytojais – šiuo metu vyksta remonto darbai.
Darželis priims 50 vaikų, veiks keturios skirtingo amžiaus grupės. Mažiausieji auklėtiniai – vos 3 mėnesių. „Ten tik tiek laiko trunka vaiko priežiūros atostogos“, – paaiškino Miglė.
