Daugiausia mokesčių Lietuvoje sumoka akcizu, pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) apmokestintas prekes gaminančios įmonės, tarkime, degalus gaminanti „Orlen“ (pirmąjį metų pusmetį sumokėjusi beveik 122 mln. Eur), rūkalus gaminanti „Philip Morris Baltic“ (87 mln. Eur), didmenine degalų prekyba užsiimanti „Okseta“ ( 85 mln. Eur) ar mažmeninės prekybos gigantė „Maxima“ (76 mln. Eur).
Ypač šiemet sekasi mokslo šviesuliams – farmacijos milžinei „Sicor Biotech“ ir produktus mokslui gaminančiai „Thermo Fisher Scientific Baltic“.
Vadinasi, tai yra valstybei naudingiausios įmonės – mat suneša daugiausia pinigų į biudžetą. Bet ar sėkmingiausios? Nebūtinai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 15min pateikti duomenys apie sumokėtą pelno mokestį rodo, kad didžiausią pelną gauna tos įmonės, kurių net nėra didžiausių mokesčių mokėtojų 20-uke.
Ypač šiemet sekasi mokslo šviesuliams – farmacijos milžinei „Sicor Biotech“ ir produktus mokslui gaminančiai „Thermo Fisher Scientific Baltic“. Pagal sumokėtą pelno mokestį pastaroji lenkia Lietuvoje veikiančius bankus, mažmeninės prekybos tinklus, telekomunikacijų bendroves, alkoholio gamintojus. O „Sicor Biotech“ apskritai neprilygsta niekas – net ir trąšų pramonės gigantė „Lifosa“.
Šuolis į viršų
Pernai, VMI duomenimis, „Sicor Biotech“ pagal sumokėtą pelno mokestį buvo ketvirta sąraše – ją aplenkė „Swedbank“, „Maxima“ ir „Lesto“. Dabar, įvertinus šių metų sausio–rugpjūčio duomenis, „Sicor Biotech“ yra absoliuti sąrašo lyderė. Bendrovė jau sumokėjo per 15 mln. Eur pelno mokesčio.
Antra sąraše – trąšų gamintoja „Lifosa“, sumokėjusi beveik 11,4 mln. Eur, trečioje vietoje – AB „Achema“ (10,3 mln. Eur).
Kaip matyti iš žemiau pateikto infografiko, į dešimtuką pakliūva ir du bankai – „Swedbank“ ir SEB, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“, „Žalgirio sporto arena“ ir telekomunikacijų bendrovė „Tele2”.
„Thermo Fisher Scientific Baltic“, pernai buvusi 13 didžiausių pelno mokėtojų sąraše, šiemet ji pakilo net į 6 vietą (jau sumokėjo beveik 4 mln. Eur pelno mokesčio).
A.Markauskas: nutildo didžiausius skeptikus
„Džiugu, kad pastarųjų metų finansiniai rodikliai net ir didžiausiems skeptikams įrodo investicijų į aukštąsias technologijas reikšmingumą ir šio sektoriaus svarbą Lietuvos ekonomikai“, – 15min sakė sparčiai pelningumą pernai auginusios „Thermo Fisher Scientific Baltic“ generalinis direktorius ir viceprezidentas Baltijos regionui Algimantas Markauskas.
99 proc. įmonėje sukuriamų produktų yra skirta eksportui. A.Markausko teigimu, bendrovės pardavimai auga kasmet.
„Pastaraisiais metais įgyvendinę svarbius investicinius gamybos plėtros projektus Vilniuje, šiemet turime itin didelį pardavimų augimą. Kita vertus, ir toliau ypatingą dėmesį skiriame veiklos efektyvumui. Į nuolatinį procesų tobulinimą, švaistymų šalinimą ir darbo našumo kėlimą yra įsitraukę visi darbuotojai, o tai, kaip rodo rezultatai, duoda akivaizdžią naudą. Aišku, aukštą pelningumą lemia ir faktas, jog mūsų produktai – aukštos pridėtinės vertės produktai“, – kalbėjo jis.
Kaip itin inovatorišką bendrovėje kuriamą produktą jis paminėjo 2015 metų pabaigoje atidarytas sterilios gamybos patalpas, skirtas „Dynabeads“ magnetinių dalelių, naudojamų imunoterapijos tyrimams, gamybai. „Dynabeads“ magnetinės dalelės yra svarbi leukocitų ląstelių terapijos dalis – jų naudojimu yra paremta nauja revoliucinė onkologinių ligų gydymo technologija.
Dalį pelno bendrovė nuo pat atėjimo į Lietuvą skiria plėtrai Vilniuje – investuoja į gamybos plėtrą, naujų produktų kūrimą, naujas kompetencijas.
„Galime didžiuotis, kad Vilniuje veikiantis mūsų Mokslinių tyrimų centras yra didžiausias privatus tyrimų centras visame regione, o jame prie naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo ir eksperimentinės plėtros dirba beveik 100 mokslininkų ir tyrėjų“, – džiaugėsi A.Markauskas.
Vadovai lyderiai
Izraelio verslininkams priklausančios „Sicor Biotech“ vadovas Janis Meikšansas 15min sakė, kad šiuo metu intensyviai keliauja, todėl kol kas laiko išsamesniam interviu nerado. Bet jo įmonė, kaip ir JAV „Thermo Fisher Scientific Baltic“, kuriai vadovauja A.Markauskas, dėmesio sulaukia periodiškai.
Šiemet leidinys „Verslo žinios“ J.Meikšansą išrinko „Metų CEO 2016“, pernai ant geriausių vadovų pakylos lipo A.Markauskas.
Prieš ketverius metus prie „Sicor Biotech“ vairo stovėjo profesorius Vladas Algirdas Bumelis. Šiuolaikinės genų inžinerijos Lietuvoje pradininkas, dabar vadovaujantis biotechnologinės farmacijos centrui „Biotechpharma“, šių metų LOGIN konferencijoje biotechnologijoms prognozavo šviesią ateitį.
Biotechnologijos Lietuvoje, jo teigimu, pradėtos vystyti pačiu laiku, todėl ir šio sektoriaus sėkmė yra tokia didelė.
„Tokiu būdu mes aplenkėme latvius ir estus, daug Rytų ir Vakarų Europos šalių. Nedaug yra tokių šalių, kur 1 proc. BVP yra daromas iš bioekonomikos“, – V.Bumelio teigimu, jeigu tik dabar būtų pradėtos vystyti biotechnologijos Lietuvoje, nieko gero iš to nebūtų.
