Dėl „Finolitos“ – Vokietijos politikų kritika Lietuvos bankui

Dėl Lietuvos įmonės „Finolita“, kuri įtariama „Wirecard“ pinigų plovimo skandale, Lietuvos bankas sulaukė Vokietijos politikų kritikos.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Vokietijos Žaliųjų partijos europarlamentaras Svenas Giegoldas leidiniui „Financial Times“, kuris pirmasis pranešė apie per „Finolitą“ atliktus įtartinus pinigų pervedimus, kritikavo Lietuvos banką, kad šis nepanaikino įmonės licencijos, vos sužinojęs apie šiuos sandorius.

„Centrinis bankas vykdė politiką, kuri skatino finansinį sektorių, užuot finansinį sektorių reguliavęs“, – FT sakė S.Giegoldas.

Vokietijos parlamento „Wirecard“ reikalų komiteto narys Fabio De Masi teigė, kad „Finolitos“ atvejis įrodo, jog fintech įmonės „nėra pakankamai“ prižiūrimos.

Tuo metu Bundestago narys socialdemokratas Jenas Zimmermanas tvirtino, kad Europos Sąjungos valstybių narių konkurencija viliojant fintech kompanijas kelia riziką dėl „lenktynių, kas taikys silpniausią reguliavimą“.

Anot FT, per įmonę „Finolita Unio“ atlikta apie 100 mln. eurų vertės pervedimų, kurie atsidūrė Vokietijos prokurorų akiratyje. FT šaltiniai teigia, kad iki pirmojo 2020-ųjų ketvirčio „Finolito Unio“ akcininkė Singapūro bendrovė „Senjo“ iš „Wirecard“ pasiskolino apie 350 mln. eurų.

Lietuvos bankas „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją išdavė 2019-ųjų vasarį. Anot FT, „Finolita Unio“ licencija galiojo beveik metus nuo „Wirecard“ skandalo iškilimo į viešumą ir per tą laiką veiksmų prieš įmonę nebuvo imtasi.

Lietuvos centrinis bankas pirmadienį BNS teigė nuo 2020-ųjų rudens atliekantis tyrimą, susijusį su „Finolita“. LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina teigė, kad tyrimas Unio“, vyksta nuo ankstyvo 2020-ųjų rudens, o sprendimai bus paskelbti greitu metu.

Anot jos, platesnių komentarų LB kol kas teikti negali, kadangi įstatymai draudžia atskleisti priežiūros tikslais gautą informaciją.

Savo ruožtu „Finolitos“ vadovas Danas Oleškevičius pirmadienį teigė, kad bendrovė atsiribojo nuo savo akcininkės. Nors formaliai Singapūro įmonė tebėra „Finolitos“ akcininkė, jos neturtinės teisės perleistos buvusiai „Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų administratorei „Valnetas“.

Anot „Finolitos“, dabar ji gali tik gauti dividendus bei perleisti akcijas, bendrovė taip pat tvirtina radusi pirkėją.

„Finolita Unio“ Singapūre įsikūręs pasaulinis finansinių paslaugų holdingas „Senjo Group“ iš fizinių asmenų už neskelbiamą sumą įsigijo 2017-ųjų gegužę.

„Wirecard“ pernai buvo paskelbta nemokia paaiškėjus, kad jos sąskaitose trūksta 1,9 mlrd. eurų, kurie greičiausiai neegzistuoja, o auditoriai nurodė aptikę „įmantrų ir sudėtingą sukčiavimą“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų