Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis group“ vienas iš įkūrėjų Kristijonas Vizbaras 15min patvirtino, kad bendrovė dėl politinių rizikų rimtai svarsto atsisakyti idėjos Lietuvoje kurti naują gamybos liniją.
„Nesikeičiant politinei situacijai, mes svarstome gamybos plėtrą vykdyti nebe Lietuvoje, o kitoje ES šalyje dėl politinių rizikų suvaldymo. Dabartinė Lietuvos situacija parodė, kad keli politikai gali neprognozuojamai, negrįžtamai ir žaibiškai pakeisti visą verslo klimatą šalyje, iš anksto visiškai nederindami ir net neįspėdami verslo bendruomenės“, – 15min sakė K.Vizbaras.
„Nepamirškime, kad aukštųjų technologijų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė yra viena didžiausių per capita, tenkanti darbuotojui. Atitinkamai ir sumokamų mokesčių dalis. Taip pat reikia suvokti, kad puslaidininkinių lustų technologijos kūrimas užtrunka itin ilgai. O mes 10 metų kūrę ir investavę į ją, šiandien susiduriame su rizika, kad, gamindami Lietuvoje, negalėsime jos realizuoti, nes nepateksime į globalias tiekimo grandines“, – teigė verslininkas.
K.Vizbaro teigimu, didžiausią riziką sektoriui kelia ne tiesioginis eksportas, bet pasaulinių tiekimo grandinių suvaržymas.
Trys broliai Vizbarai 2011 metais Lietuvoje įkūrė „Brolis semiconductors“ – aukštųjų technologijų įmonę, kurios pagrindinė veiklos sritis – puslaidininkių optoelektroninių prietaisų, skirtų gynybos ir saugumo sektoriams, kūrimas ir gamyba.
Puslaidininkinių lustų technologijos kūrimas užtrunka itin ilgai. O mes 10 metų ją kūrę, susiduriame su rizika, kad, gamindami Lietuvoje, negalėsime jos realizuoti.
Pastaraisiais metais įmonė sparčiai augo: 2020 metais įmonė uždirbo 10 mln. eurų pajamų, kai 2019 metais – 5,8 mln. eurų. Šiai įmonei situacija su Kinija įtakos beveik neturi, nes tai yra strateginė saugumo sritis.
35 darbuotojus turinti įmonė dirba pelningai – 2020 metais uždirbo 1,2 mln. eurų grynojo pelno.
2019 metais broliai Vizbarai atskyrė su gynyba nesusijusią verslo dalį į naują „Brolis Sensor Technology“ įmonių grupę, vykdančią veiklą Lietuvoje ir Belgijoje. Įmonė kuria naujos kartos hibridinius puslaidininkinius lustus.
Pasak K.Vizbaro, įmonė 2020-aisiais metais pritraukė Europos investicinio banko (EIB) finansavimą ir planuoja pradėti komercializuoti pirmuosius jutiklius bei jutiklių sistemas 2022-aisiais, be to, ketina investuoti į plėtrą virš 50 milijonų eurų per ateinančius 2–3 metus.
„Įmonės komercinė sėkmė tiesiogiai priklausys nuo to, kaip lustams ir jutiklių sistemoms pavyks papulti į globalias tiekimo grandines, todėl dabartinė situacija su Kinija yra labai jautri“, – teigė K.Vizbaras.
Įmonėje Lietuvoje šiuo metu dirba 41 žmogus, Belgijos mokslo ir tyrimų padalinyje dirba 7 mokslininkai.
Gali perpus susitraukti
Didžiausias lazerius gaminančios įmonės „Light Conversion“ akcininkas ir vienas iš steigėjų Romualdas Danielius prognozuoja, kad dėl šio konflikto lazerių sektorius gali smarkiai smukti.
„Neradus būdų išspręsti šiai krizei, mūsų sektorius gali susitraukti maždaug perpus vietoje tokio pat augimo per keletą ateinančių metų“, – 15min atsiųstame komentare teigė R.Danielius.
Jo teigimu, dabartinė krizė gali atnešti ilgalaikių nuostolių.
„Žinoma, grynai finansinis poveikis Lietuvai nebūtų labai didelis, „Light Conversion“ yra viso labo tik penkioliktas didžiausias mokesčių mokėtojas. Antra vertus, šimtas kitas gabaus jaunimo iš tų, kurie susiejo savo ateitį su fotonika, greičiausiai nesunkiai ras darbo kitose valstybėse. Bet jeigu Lietuvai bus užtrenktos durys būti matomu žaidėju „pasauliniame fabrike“, dabartinį vidutinių pajamų laikotarpį galėsime prisiminti kaip klestėjimo periodą“, – teigė verslininkas.
Jis sakė nepritariantis kai kurių politikų ir politologų svarstymams apie tai, kad mažas Lietuvos eksportas į Kiniją yra geras ženklas.
„Kai kurie mūsų politikai ir politologai džiaugiasi, kad Lietuvos eksportas į Kiniją mažas, nors džiaugtis tikrai nėra kuo. Tai tiesiog reiškia, kad mes nei turime gamtos išteklių kaip Rusija arba Afrikos valstybės, nei esame technologiškai pažengę, lyginant su išsivysčiusiomis šalimis“, – sakė R.Danielius.
Neradus būdų išspręsti šiai krizei, mūsų sektorius gali susitraukti maždaug perpus vietoje tokio pat augimo per keletą ateinančių metų.
Jo teigimu, „Kinijoje yra labai daug norinčių dirbti žmonių, nes ten dar gana ankstyva kapitalizmo stadija ir niekas metų metais pašalpų nenorintiems dirbti nemoka“.
„Be to, iš tų norinčių dirbti gana daug krimtusių tiksliuosius ir inžinerinius mokslus, tad darbo jėgos kvalifikacija pakankama norint vystyti išmaniąją gamybą. Todėl ten veikia daug stambių ir vidutinių kompanijų iš JAV, Pietų Korėjos, Taivano, Japonijos, Vokietijos ir kitų išsivysčiusių valstybių. Vieni kuria produktus, kiti kuria įrangą ir komponentus, dar kiti organizuoja gamybą. Galų gale daug tų produktų atsiranda ir mūsų kišenėse, rankinėse, biuruose, svetainėse, automobiliuose ir kitur. Teiginys, kad kinai gamina tik šlamštą, jau seniai yra ne daugiau kaip mitas“, – sakė jis.
Pasak R.Danieliaus, „Light Conversion“ rado savo nišą būtent įrangos gaminimo grandyje, o tam reikėjo įgyti ne tik gaminančių, bet ir produktus kuriančių bendrovių pasitikėjimą.
Teiginys, kad kinai gamina tik šlamštą, jau seniai yra ne daugiau kaip mitas.
„Užtruko daug metų, kol įmonė užėmė tvirtas pozicijas aukščiausioje lygoje nepaisant to, kad jos produktai brangiausi savo klasėje. Užleidus šias pozicijas Kinijoje, galima netekti ir kitų rinkų. Užsienio bendrovės, gaminančios lazerines stakles, vargu ar norės kurti skirtingus produktus skirtingoms rinkoms vien dėl kažkieno politinių sumetimų“, – teigė jis.
„Paradoksas yra tas, kad problemų patiria ir mūsų partneriai iš tos valstybės, kurios palankumą kai kurie mūsų politikai taip stengiasi įgyti. Neaišku, kas nusvers: ar efemeriška nauda iš paslaugos, kurios, panašu, nelabai kas prašė, ar realūs nuostoliai ir nepatogumai. Reikėtų suprasti, kad yra tik vienas patikimas būdas sustabdyti Kinijos ekspansiją: daug ir gerai dirbti“, – pridūrė R.Danielius.
Užleidus šias pozicijas Kinijoje, galima netekti ir kitų rinkų.
2016 metais „Light Conversion“ Kinijoje įsteigė dukterinę bendrovę. Vėliau „Light Conversion“ kompanijas įkūrė Pietų Korėjoje ir JAV.
340 darbuotojų turinti įmonė 2020 metais uždirbo 68,6 mln. eurų pajamų ir 22 mln. eurų grynojo pelno.15min sudarytame Vertingiausių Lietuvos įmonių sąraše „Light Conversion“ pakilo iš 50 vietos į 39-ąją ir buvo įvertinta 162 mln. eurų.
2020 metų finansinėse ataskaitose „Registrų centrui“ įmonė teigė, kad 2021 metais ypatingą dėmesį skirs pasiruošimui ir investicijoms į gamybinių pajėgumų išplėtimą, nes metų pabaigoje planavo pradėti eksploatuoti naują gamybinį korpusą.
Ginčas dėl trijų raidžių
Kinija diplomatinio ir ekonominio spaudimo prieš Lietuvą ėmėsi po to, kai Lietuvos užsienio reikalų ministerija leido Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei, įstaigos pavadinime naudojant Taivano vardą.
Toks pavadinimas nukrypo nuo įprastos praktikos – kitose Europos Sąjungos šalyse ir JAV atstovybės veikia kaip Taipėjaus ekonominiai ir kultūriniai biurai, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad ji nepažeidė tarptautinių įsipareigojimų, Kinijos reakcija yra neteisėta, ir kreipėsi pagalbos į Europos Komisiją. Briuselis renka medžiagą galimam skundui Pasaulio prekybos organizacijoje.
Kinijos valdžia oficialiai neigia, kad jos nurodymu buvo įvesti ribojimai ir tikina, esą ribojimus įveda savarankiškai patys verslininkai.
Tačiau komunistų partijos leidinys „Global Times“ dar lapkričio pabaigoje paskelbė publikaciją, kad Kinijos lazerių industrija nutraukia ryšius su Lietuva.
Dvišaliai Lietuvos ir Kinijos prekybos ryšiai nėra labai dideli, bet didelį rūpestį kelia pranešimai, kad įmonės negauna reikalingų komponentų iš Kinijos, o Kinija nepriima gaminių, kurių kilmės šalis yra Lietuva.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas 15min teigė, kad Kinijos spaudimas Europos įmonėms nenaudoti lietuviškų komponentų savo gaminiuose ir komponentų atsigabenimas iš Kinijos dabar atrodo kaip didžiausia rizika.
„Dėl to galėtų strigti gamyba. Neatvykę komponentai sausį gali pristabdyti gamybą pirmąjį ir antrąjį ketvirtį“, – 15min teigė T.Povilauskas.
