Vokietijos verslininkų organizacijos apskaičiavo, kad šiemet užsitęsusi žiema didžiausiai Europos ekonomikai kainuos 2 mlrd. eurų ir palies žemės ūkio, statybų, mažmeninės prekybos ir kitus svarbius sektorius. O vien kelių lopymui gali tekti išleisti 3 mlrd. eurų.
Lietuviai šiuos nuostolius vertina gerokai kukliau ir tikslių įžvalgų pateikti kol kas negali, tačiau jau dabar aišku, kad, pavyzdžiui, vien kelių priežiūrai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išleisime maždaug keliomis dešimtimis litų daugiau nei įprastai.
Jei lygintume apyvartą dabar ir pernai, pernai tokiu metu Senamiestyje jau veikė lauko kavinės ir jose buvo daugiau žmonių. Negautos pajamos dažnai yra svarbiau nei sąnaudos. Manome, kad balandžio mėnesį restoranų grupės apyvarta gali būti iki 10 proc. mažesnė nei įprastais metais
Jau pabrango
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad dėl didesnių šildymo sąnaudų vartotojai restoranuose ir kavinėse jau moka daugiau: „Restoranams užsitęsusi žiema iš viso yra prapultis – energetikos išteklių kaštai pakilo apie 12 proc., o kainas restoranai pakėlė maždaug 5 procentais.“
Pasak E.Šiškauskienės, jei ne užsitęsusi žiema, kai kurios kavinės dabar jau būtų atidengusios lauko staliukus ir džiaugtųsi didesne apyvarta, tačiau to dėl blogo oro padaryti dar negali. Ji priduria, kad žiema neigiamai atsiliepia ir turizmui – sniegingu oru žmonės dažnai nenori kelti kojų iš namų.
„Vičiūnų“ restoranų grupės direktorius Gediminas Balnys skaičiuoja, kad restoranų tinklas gali turėti iki 100 tūkst. litų didesnes sąnaudas už šildymą nei įprastai.
„Čia tik tiesioginės sąnaudos, – priduria jis. – Jei lygintume apyvartą dabar ir pernai, pernai tokiu metu Senamiestyje jau veikė lauko kavinės ir jose buvo daugiau žmonių. Negautos pajamos dažnai yra svarbiau nei sąnaudos. Manome, kad balandžio mėnesį restoranų grupės apyvarta gali būti iki 10 proc. mažesnė nei įprastais metais.“
Metas baigti šildymo sezoną
Užsitęsusi žiema per kišenę kirs ir valstybei bei savivaldybėms. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiemet, pirminiais paskaičiavimais, 21 tūkst. valstybinės reikšmės kelių priežiūrai sąnaudos bus 10 – 15 mln. litų didesnės nei įprastiniais metais. Ir tai tik dalis visos kelių priežiūrai skirtos sumos, mat dar 60 tūkst. kelių, nors dažnai ir labai nedidelių, prižiūri savivaldybės.
Kauno meras Andrius Kupčinskas skaičiuoja, kad miesto sąskaita bendrovei „Kauno švara“ jau dabar yra virš 6 mln. litų, o paprastai šios išlaidos neviršydavo ir 5 mln. litų. Esą bendros laikinosios sostinės išlaidos dėl užsitęsusios žiemos, įskaičiuojant ir kompensacijas už šildymą, dabar jau yra daugiau nei 3 mln. litų didesnės nei pernai.
„Kas aktualiausia, ką skaičiuoja administracija, yra šildymas. Gyventojai nori šildytis, bet kalbame apie sezono šildymo pabaigą, kad kompensacijos nebus mokamos. Šildymo sezoną jau norisi baigti iki balandžio 15 dienos ir sutaupyti“, – sako A.Kupčinskas.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, šią žiemą vien kelių priežiūrai išleista 21 mln. litų, iš kurių 5 mln. buvo skirti vien druskos įsigijimui.
Ne peilis, o dalgis
Šaltas pavasaris palietė ir ūkininkus. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pasakoja, kad žiema atsilieps ankstyvosioms daržininkystės kultūroms. Esą jau aišku, kad bulvės bus brangesnės: „Šiemet daržovių derlius bus mažesnis ir vėlyvesnis, ir tai atsilieps kainai. Bulves reikia prabudinti, naudoti šilumą ir tai reiškia papildomas išlaidas. Jei kalbėtume apie daigus, augintojai užsisakė juos iš Vokietijos, iš Lenkijos, kuo ankstyvesniam laikotarpiui, tuo jie brangesni.“
Tiesa, pašnekovė priduria, kad žiema atnešė ne vien tik nuostolių – sėkmingesnė bus ankstesnio derliaus realizacija ir augintojai geriau uždirbs iš pernykščių daržovių.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujalis sako, kad žemės ūkio bendrovių nuostoliai labai skiriasi priklausomai nuo regionų – esą bene labiausiai dėl klimato sąlygų skundžiasi pajūris.
„Didžiausias pavojus yra žieminiams rapsams, – aiškina jis. – Bendrovės didelius plotus pasėjo ir nuostolių tikrai neišvengsime: labiausiai rapsams pakenkė saulėtos dienos, kai dirvos paviršius dieną įkaisdavo, o naktį atšaldavo. Čia jau nebe peilis, o dalgis rapsams bus.“
Kalbėdamas apie kitas kultūras jis užsimena, kad kai kurie ūkininkai skundėsi dėl kviečių, tačiau esą bent jau kol kas panašu, kad žiema reikšmingos įtakos kviečių produkcijai daryti neturėtų.
Statybų žiema nestabdo
Apie didesnes sąnaudas dėl žiemos šiemet prabyla ir draudėjai.
Draudimo bendrovė „If“ suskaičiavo, kad nuostolių dėl išmokų automobiliams šiemet padaugėjo 27 procentais ir buvo 1,7 mln. litų didesni nei pernai.
Su žiema susiję ir nuostoliai dėl gaisrų – nuostolių dėl ugnies suma 2012 m. lapkritį – 2013 kovą išaugo du kartus, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir pasiekė 0,6 mln. litų.
Po truputį iš duobės lipantis statybų sektorius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, užsitęsusios žiemos beveik nepajus: esą jei nebus tradiciškai pavasarį juntamo pirkėjų suaktyvėjimo, jie daugiau būsto pirks atėjus tikrajam pavasariui, todėl bendrovės nuostolių nepajus.
„Pavasarį paprastai bendrovės darydavo vizitus į projektus, tai buvo savireklamos priemonė. Dabar dar nėra ko parodyti, bet manau, kad tai didelės įtakos sąnaudoms neturės, – aiškina M.Statulevičius. – Statybų darbai nenusikelia, jie gali vykti ir tokiu oru. Galbūt nusikelia aplinkos tvarkymo darbai, bet šį etapą galima perkelti į kitą – pirmiau sutvarkyti pastatą, o lauko darbus nukelti į gegužės mėnesį.“
Kai kas ir uždirba
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipia dėmesį, kad žiema ne visiems atnešė tik nuostolių – besitęsiančiu pelningu sezonu gali džiaugtis slidinėjimo trasos.
„Bet koks klimato pokytis kažkam generuoja nuostolius, tačiau kažkam – ir pelną. Slidinėjimo trasos džiaugiasi, kad nereikia gaminti dirbtinio sniego ir kad yra daug klientų, tarp jų ir turistų iš užsienio valstybių – Lenkijos, Baltarusijos, Kaliningrado“, – sako S.Besagirskas.
Pašnekovas, priešingai nei M.Statulevičius, sako, kad nemažą nuostolį dėl sniegingo pavasario galėjo patirti statybų pramonė – esą statybininkai balandžio mėnesį jau turėtų vykdyti kai kuriuos darbus, tačiau juos atideda, o jei tęsia, darbas žiemišku oru atsiremia į didesnes sąnaudas.
Tačiau S. Besagirskas atkreipia dėmesį, kad reikšmingų nuostolių verslininkai dėl žiemiškų orų Lietuvoje nepatyrė.
„Turizmui nėra didelio poveikio, nes Lietuvoje yra labai aiškus sezoniškumas ir tokiu metu didelio turistų antplūdžio nebūna, visi laukia gegužės mėnesio. Maisto pramonei tas pokyčių nedaro, nes lietuvių vartojimo krepšelis ne itin keičiasi priklausomai nuo laiko. Atskirų bendrovių atveju matysime, kad kažkas pralošė, bet esminių nuostolių, žvelgiant makroekonominiu lygmeniu, nebuvo“, – apibendrina pašnekovas.
