Tačiau geriausia, anot M.Jurgelėno, yra tai, jog atsirado laiko klausyti įdomių tinklalaidžių. „Dabar kartais net laukiu, kada eisiu į darbą, kad galėčiau jų klausyti“, – sakė judėjimo įpročius pakeitęs vilnietis.
Įmonė, kurioje jis dirba, savo darbuotojams siūlo rinktis ir kitas keliavimo į darbą nuosavu automobiliu alternatyvas. Iš jų M.Jurgelėnas pasirinko „Bolt’ą“. Tiesa, pasak vyro, šia paslauga naudojasi išskirtiniais atvejais: „Ekstra atveju paspirtuku greičiau galiu nuvažiuoti, kur man reikia“.
Pokyčių norėjo patys darbuotojai
Tarptautinės kompanijos „Wix.com“, kurioje dirba M.Jurgelėnas, padalinio Lietuvoje vadovė Monika Laukaitė neslėpė, jog ieškoti alternatyvių keliavimo po miestą būdų darbuotojai pasiūlė patys.
„Mes dažnai klausiame darbuotojų, kaip galime spręsti įvairias situacijas. Šiuo atveju diskusija kilo po kelių kolegų pokalbių, kad reikia ieškoti alternatyvų važiavimui į darbą", – sakė ji. Savo darbuotojams įmonė pasiūlė įvairius „paslaugų paketus“, iš kurių darbuotojai gali rinktis: tai automobilio stovėjimas „Unipark“ (šiuo atveju darbuotojai turi pridėti savo dalį), parkavimas geltonojoje/žaliojoje stovėjimo zonoje (tuomet ten palikus automobilį darbuotojui tenka paėjėti pėsčiomis iki ofiso), „Bolt“ paspirtukų ir taksi paslaugos mėnesinis apmokėjimas, „CityBee“ paslaugos mėnesinis apmokėjimas ir mėnesiniai viešojo transporto bilietai. Tik maža dalis (vos 5 iš 175 įmonės darbuotojų) šiuo metu nėra pasirinkę jokio alternatyvaus keliavimo pasiūlymo. Visi kiti rado sau tinkamą variantą. Jį, beje, pabandę mėnesį ar ilgiau, gali keisti.
Pasak M.Laukaitės, šiuo metu vis dar populiariausias yra automobilio statymas geltonoje/žalioje zonoje, kurį apmoka įmonė. Šį variantą yra pasirinkę 38 proc. bendrovės darbuotojų.
„Taip yra tikriausiai todėl, kad ši opcija suteikia galimybę automobilį statyti ne tik prie darbo, bet ir prie namų ar bet kur mieste ne darbo valandomis“, – svarstė įmonės vadovė. 24,1 proc. darbuotojų keliauja į darbą ir po miestą darbo reikalais ne nuosavais, bet „CityBee“ automobiliais, 13,9 proc. naudojasi viešuoju transportu, 12,4 proc. – „Bolt“ (paspirtukų ar automobilių) paslaugomis. Mažiausia populiari tarp „Wix“ kompanijos darbuotojų yra „Unipark“ paslauga.
Pasak M.Laukaitės, jau susiformavo ir tam tikros tendencijos. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku žmonės mielai renkasi „Bolt“ paspirtukus ir taksi, nes nereikia derinti šeimos įsipareigojimų, vežioti vaikų į mokyklas ir panašiai.
„Vis dėlto kai prasideda mokslo metai, daugiau žmonių tenka sėsti į automobilius. Tačiau turime ir tokių kolegų, kurie automobiliu važiuoja iki vaiko mokyklos, ten jį palieka geltonoje zonoje ir ateina arba atvažiuoja dviračiu iki darbo“, – pasakojo pašnekovė.
Įmonei vadovaujanti M.Laukaitė teigė, kad labiau skatinti darbuotojus rinktis alternatyvų judėjimą pradėjo, kai Senamiestyje buvo panaikintos geltonos automobilių stovėjimo zonos.
„Supratome, kad „Unipark“ aikštelė nėra guminė ir augančio mūsų kolektyvo automobiliai jame paprasčiausiai nebetilps. Taip pat kolegų diskusijos parodė, kad žmonės yra atviri alternatyvoms“, – pasakojo įmonės vadovė.
Turime kolegų, kurie automobiliu važiuoja iki vaiko mokyklos, ten jį palieka geltonoje zonoje ir ateina arba atvažiuoja dviračiu iki darbo.
Bendrovėms, kurios galbūt šiuo metu svarsto apie tai, kaip paskatinti darbuotojus keisti judėjimo po miestą įpročius, ji siūlo pirmiausia išsiaiškinti, koks realus poreikis ir pasistengti suprasti, kas tinka, o kas – netinka kompanijos žmonėms.
„Reikia diskutuoti. Mane nustebino, kad nemažai „Wix“ kolektyvo norėjo alternatyvų automobiliams. Žinoma, vėliau, kad darbuotojai nebijotų išbandyti alternatyvų, mes komunikavome: „Pabandyk, jei matysi, kad neveikia po mėnesio, galėsi keisti“. Manau, svarbu pasiūlyti alternatyvas ir leisti jas išbandyti. O mažiau automobilių visada yra geriau miestui ir mums visiems“, – įsitikinusi pašnekovė.
Darbdaviui svarbu sukurti galimybę rinktis
Dar viena įmonė, kuri jau turi kuo pasidalinti, kalbant apie gerąją alternatyvaus keliavimo į darbą patirtį, yra „Vinted“. Šio Lietuvos startuolio biuro komandos vadovė Ieva Užkurnienė 15min sakė, jog jau ne pirmus metus kartu su kolegomis renkasi pačius įvairiausius keliavimo į darbą būdus ir priemones: automobilius derina su dviračiais, važiuoja elektromobiliais, elektriniais automobiliais, riedlentėmis, motoroleriais, atvyksta viešuoju transportu arba ateina pėsčiomis. Nemaža dalis taip pat naudojasi ir automobilių nuomos paslaugomis: „CityBee“, „Spark“ ir kt.
Tiesa, šiuo metu beveik visi įmonės darbuotojai dirba ne bendrame biure, bet nuotoliniu būdu – tai tęsiasi nuo kovo, kada buvo paskelbtas karantinas.
„Mes, kaip įmonė, specialiai transporto būdų įvairovės neskatiname: „Vinted“ šiuo metu dirba per 460 profesionalų, tad natūralu, kad visi į darbą vyksta skirtingai. Pastebime, kad mūsų žmonės patys yra labai sąmoningi ir stengiasi būti draugiški gamtai – renkasi įvairias priemones, išbando naujoves. Stengiamės jiems sukurti kiek įmanoma patogesnę infrastruktūrą priemonių saugojimui, krovimui – tam turime išskyrę specialią vietą biure. Netrukus persikelsime į naują biurą Naujamiestyje, tad jame planuojame turėti dar daugiau su transportu susijusių privalumų darbuotojams“, – sakė I.Užkurnienė.
Pasak jos, atrasti malonumą keliauti į darbą įvairiomis judėjimo priemonėmis padeda ir tai, jog gerėja Vilniaus judumo infrastruktūra.
„Galime pasidžiaugti, kad Vilniaus judumo infrastruktūra tikrai pagerėjo. Tačiau vis dar pastebime dviračių takų, el. krovimo aikštelių trūkumą, taip pat norėtųsi platesnio miesto dviračių pasirinkimo ir vietų galimybių, daugiau patogesnių viešojo transporto maršrutų, ypač vykstantiems iš tolimesnių rajonų iki miesto centro“, – sakė pašnekovė.
Dėl galimybės patogiai darbą pasiekti ne automobiliu pakeitė gyvenamąją vietą
„Nebuvo jokio spaudimo, bet visi septyni mūsų įmonės darbuotojai šiuo metu į darbą keliauja ne automobiliu", – teigė mobiliosios programėlės „#walk15“ įkūrėja ir vadovė, ėjimo entuziastė Vlada Musvydaitė.
Ji pati jau kurį laiką apskritai neturi automobilio – esant reikalui kažkur toliau pavažiuoti, jį išsinuomoja, o į darbą keliauja pėsčiomis arba dviračiu. Kaip sprendžia dažnam šeimą turinčiam vilniečiui kylančią „vaikų išvežiojimo“ problemą?
„Mano prioritetas buvo aiškus – kad galėčiau patogiai judėti į ir iš darbo ne automobiliu. Dėl to net gyvenamąją vietą pakeitėme ir vaikams mokyklą arti namų radome. Kai nori, tikrai gali viską pasiekti“, – įsitikinusi ji.
Mano prioritetas buvo aiškus – kad galėčiau patogiai judėti į ir iš darbo ne automobiliu.
Panašius principus ji taiko ir darbe. Pavyzdžiui, vienai iš darbuotojų, kuri į darbą anksčiau keliaudavo pėsčiomis, įmonė padovanojo dviratį. „Tai labai gera darbuotoja, todėl norėjome, kad darbo vietoje ji būtų kuo anksčiau. Todėl nupirkome dviratį“, – juokavo V.Musvydaitė, pridūrusi, jog tokie dalykai – puiki motyvacija dvejojantiems darbuotojams išbandyti sveikesnius keliavimo į darbą būdus. Pašnekovės nuomone, planuodamas alternatyvaus judėjimo paketus darbdavys turi įvertinti ne tik finansinę naudą, nors ir ji svarbi. „Pavyzdžiui, man atrodo, jog labai svarbu, kad darbuotojo kelionės į darbą ir iš jo (ne automobiliu) laikas būtų įtrauktos į jo darbo laiką. Jeigu darbuotojas ateina pėsčiomis, vadinasi, jis investuoja į savo sveikatą. Nereikėtų taip daryti, kad jis turėtų dar ir išdirbti biure tas valandas. Laikas po darbo turėtų būti skirtas darbuotojo šeimai, draugams ar mėgstamai veiklai“, – savo nuomone pasidalino V.Musvydaitė.
Dar vienas dalykas, kuris, anot pašnekovės, būtinas norint keisti darbuotojų požiūrį į keliavimą po miestą ne tik automobiliu – vadovų pavyzdys.
„Jeigu vadovas į darbą atvažiuoja ypatingai aplinką teršiančiu automobiliu, o vėliau kalba apie į aplinką patenkančio CO2 mažinimą, kad būtina daugiau judėti, tai jam pakankamai sunku motyvuoti savo kolektyvą“, – įsitikinusi ji. Kita vertus, pasak V.Musvydaitės, darbuotojai mylimam įmonės direktoriui per Boso dieną galėtų dovanoti ne rašiklį, bet, pavyzdžiui, dviratį.
Jeigu vadovas į darbą atvažiuoja aplinką teršiančiu automobiliu, jam pakankamai sunku motyvuoti savo kolektyvą gyventi kitaip.
„Kalbant rimtai, manau, kad pokyčiai jau vyksta. Tai matyti rytais pagal Nerį einančiuose dviračių takuose – tokiu metu ten susidaro tikras dviračių kamštis! Juokas juokais, bet šiame dviračių take jau darosi per mažai vietos! Tai yra labai džiugu“, – apie matomus kasdienius judėjimo pokyčius Vilniuje sakė V.Musvydaitė.
„Laimi“ ir žmogus, ir miestas
„Siekiame labiau subalansuoti keliavimo būdus Vilniuje, jog judėjimas mieste būtų įvairesnis, darnesnis. Taip įgyvendiname ir Darnaus judumo planą mieste, tam, jog visi gyventume švariau, erdviau, kartais – ramiau ir tyliau tose miesto zonose, kuriose to norisi. Ilgalaikis miesto tikslas, kad iki 2030 m. po trečdalį keliavimo būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu bei automobiliu, o dar apie 7,5 proc. – dviračiais", – sakė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
Jos teigimu, viena iš aktualių sričių norint keisti ar formuoti vilniečių judumo įpročius – tai įsiklausimas į verslo įmonių poreikius ir bendradarbiavimas su jomis, skatinant įmonių darbuotojus rinktis alternatyvius, tvarius būdus keliauti į darbą.
„Kasdienės kelionės „namai-darbas-namai“ yra aktualios beveik kiekvienam, todėl tai natūraliai bene geriausias būdas norint keisti požiūrį į judėjimą mieste. O pakeitus jį – ir imtis konkrečių veiksmų. Pavyzdžiui, atsisakyti kasdienių kelionių automobiliu vieną ar kelias dienas pasirenkant judėti dviračiu ar viešuoju transportu. Kitas būdas yra kombinuotos kelionės, kai dalį kelio žmogus važiuoja, pavyzdžiui, automobiliu, o likusią artėdamas link miesto centro, kur įmonių koncentracija itin didelė, paeina pėsčiomis ar pavažiuoja autobusu. Taip išvengiama spūsčių, miesto centras tampa laisvesnis ir erdvesnis, o ir pats žmogus „laimi“, nes atsiranda daugiau fizinio judėjimo, kai kurias atvejais sutaupoma laiko ir pinigų nestatant automobilio centre ar jo prieigose", – tvaraus judėjimo po miestą variantus ir privalumus paminėjo pašnekovė.
Anot jos, pasirinkimų judėti po miestą daugybė – žmogui svarbu ryžtis pokyčiui, darbovietei – paskatinti savo darbuotoją tam ir suteikti sąlygas, o paties miesto – šias sąlygas sukurti, užmegzti ir palaikyti santykį su įmonėmis, išgirsti jų lūkesčius ir reaguoti.
Miesto tikslas: patogus ir sklandus judumas, daugiau keliavimo alternatyvų
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ jau keletą metų Vilniaus įmonėse vykdo kasdieninių keliavimo įpročių tyrimą, kurio rezultatai aptariami kartu su įmonių vadovais, pasidalinama specialistų įžvalgomis bei rekomendacijomis, tyrimo rezultatai pristatydami įmonių darbuotojams.
„Kartu diskutuojame, kaip ir kodėl keičiasi Vilnius, kaip kasdieną keliauja dirbantys Vilniuje, dalinamės gerosiomis patirtimis. Nuo tyrimo pradžios jau apklausta apie 300 įmonių ir jų padalinių. Tyrimo rezultatai rodo, kad 43 proc. darbuotojų į darbą atvyksta automobiliu, o kartu keliauja vos 0,68 keleivio. Tuo metu viešuoju transportu atvyksta 33 proc. darbuotojų. Kaip minėjau, miesto tikslas, kuris numatytas ir Darnaus judumo plane, jog bendras kelionių skaičius automobiliu ir viešuoju transportu žingsnis po žingsnio taptų panašus“, – kalbėjo M.Bielinytė.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 43 proc. darbuotojų į darbą atvyksta automobiliu, o kartu keliauja vos 0,68 keleivio.
Darbuotojų skatinimui – dušai, programėlės ir net konkursai
Kad tai būtų pasiekta, daug dėmesio skiriama dviratininkų, elektrinių paspirtukų vairuotojų ir pėsčiųjų kultūrai ir jos puoselėjimui, skatinimui.
„Apklausos rodo, jog skatinant vilniečius dažniau keliauti šiais darniais būdais labai svarbus tam skirtos infrastruktūros klausimas. Per paskutinius 4 metus mieste turime atnaujintus arba naujai įrengtus daugiau nei 50km dviračių takų ir daugiau nei 100 km pėsčiųjų takų. Taip pat turime gerųjų įmonių pavyzdžių, kai organizuojamas darbuotojų dviračių paruošimas naujam sezonui, patogios ir saugios dviračių ir paspirtukų laikymo vietos, dušai ir persirengimo kambariai ar net žaidimai, sumuojant darbuotojų nuvažiuotus kilometrus ir siekiant nuvažiuoti bendrai užsibrėžtą kilometrų skaičių, bei apdovanojant aktyviausius“, – geruosius verslo ir Vilniaus pavyzdžius paminėjo M.Bielinytė.
Rinkoje yra ir privačių programėlių bei platformų, suteikiančių galimybę įmonėms žaismingai skatinti savo darbuotojus daugiau judėti, kas užtikrina ne tik mažesnį automobilių kiekį prie ofiso, bet ir sveikesnius, bei aktyvesnius darbuotojus.
„Daugelis įmonių net nesusimąsto, jog paprastai ir nebrangiai gali paskatinti savo darbuotojus kompensuodami ilgalaikius viešojo transporto arba „Statyk ir važiuok“ aikštelių bilietus jų kelionėms į darbą. Daugiau nei 34 proc. automobiliu į darbą atvykstančių darbuotojų nurodo, jog darbdavio skatinimas paskatintų dažniau naudotis viešuoju transportu. Ilgalaikėje perspektyvoje taip įmonės gali sumažinti brangiai kainuojančių parkavimo vietų nuomą arba kaštus skiriamus rinkliavos leidimams už parkavimą centrinėje miesto dalyje“, – pažymėjo pašnekovė.
Daugiau nei 34 proc. automobiliu į darbą atvykstančių darbuotojų nurodo, jog darbdavio skatinimas įkvėptų dažniau naudotis viešuoju transportu.
Ji priminė, kad mėnesinius ar metinius viešojo transporto bilietus įmonės gali įsigyti savitarnos svetainėje, o „Statyk ir važiuok“ paslaugą apmokėti viena sąskaita už visus jų darbuotojų apsilankymus per praėjusį mėnesį. 2019 metais apie 500 įmonių ir įstaigų įsigijo viešojo transporto bilietų savo darbuotojams.
„2019 metais pradėjome sėkmingą projektą – idėjų mugę „Verslas juda“, sulaukusią didelio įmonių susidomėjimo. Planuojame šį idėjų mugės formatą tęsti kasmet, pritraukti vis daugiau įmonių dalintis gerosiomis savo patirtimis ir istorijomis skatinant darbuotojus į darbą judėti darniai – ne vien automobiliu, bet ir kitaip. Šio renginio metu pristatome naujausias įžvalgas, kviečiame įmones pasidalinti darniausiais jų keliavimo pavyzdžiais, įkvėpti kitus. Džiugu, kad tokių sėkmės istorijų vis daugiau, įmonės pačios proaktyviai kreipiasi ir nori dalintis savo patirtimis. Šis renginys numatomas ir šiemet, antroje rudens pusėje“, – sakė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Komunikacijos vadovė.
Kviečiame ir jus pasidalinti savo patirtimis ir atsakyti į klausimus apie tai, kaip keliaujate po Vilnių. Apklausą rasite čia. Jos tikslas – sužinoti, kaip pasikeitė Vilniuje dirbančių žmonių keliavimo įpročiai po 2020 m. visą pavasarį trukusio karantino, tam tikrų pokyčių vasaros laikotarpiu.
Liepos viduryje Vilnius pristatė visus judumo būdus sostinėje suvienijantį ženklą – JUDU. Jis skirtingas judumo paslaugas sostinėje palaipsniui sujungs „po vienu skėčiu“ JUDU šūkis „Po miestą paprastai“ nurodo filosofiją ir paskirtį vilniečiams – suvienyti ir patogesnėmis daryti visas esamas ir būsimas judumo sritis: viešąjį transportą, automobilių eismą, keliones dviračiais, paspirtukais ir kitus judumo būdus, kurie gims mieste.
Detaliau su Darnaus judumo mieste planu ir JUDU susipažinkite: www.judu.lt/vilnius, o kaip miestas juda ir judės darniau, sužinokite elektroniniame leidinyje.
Parengta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ užsakymą. Turinys apmokėtas.
