Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas posėdžio metu tvirtino, kad nesiimant jokių veiksmų, didesnį pelno mokesčio tarifą bankams numatantis įstatymas 2022 metų liepą baigia galioti ir bankai Lietuvoje ir vėl mokės tokį pat pelno mokestį, kaip ir kitos įmonės.
Pasak jo, gali susiklostyti situacija, kai bankai metus mokės skirtingą tarifą.
„O jei, žiūrėk, pavėluos ir sumokės ne birželio 15 dieną, kai turi avansinį pelno mokestį mokėti, o atidės kelioms savaitėms, tai mokės sumažintą pelno mokesčio tarifą“, – sakė M.Majauskas.
Posėdžio metu svarstyta, ar pasibaigus šio mokesčio galiojimui, atsisakyti šio didesnio tarifo, ar palikti jį galioti dar tam tikrą laiką arba nustatyti neterminuotai. Seimas dėl to apsispręs rudens sesijoje.
Į biudžetą – papildomai 28 mln. eurų
M.Majauskas atkreipė dėmesį, kad padidintas pelno mokestis bankams 2020 metais į valstybės biudžetą papildomai atnešė 18 mln. eurų, o 2021 metais – apie 10 mln. eurų.
„Per pusantrų metų surinkome daugiau nei 20 mln. eurų, palūkanų normos mažėjo, skirtingai nei buvo leista suprasti“, – teigė M.Majauskas.
Pernai įsigaliojęs įstatymas numato, kad bankams ir kredito unijoms, kurių pelnas viršija 2 mln. eurų, taikomas ne 15 proc. pelno mokestis, galiojantis Lietuvoje, bet 20 proc.
Sugrįžti prie šio klausimo Seimui tenka po gegužę paskelbto Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad mokesčių pakeitimai turi įsigalioti po pusmečio nuo jų priėmimo. Tai reiškia, kad 2019 gruodį kartu su 2020-ųjų biudžetu priimtas bankų pelno mokesčio įstatymas, prieštarauja Konstitucijai.
Seimui leista per metus ištaisyti šį neatitikimą ir priimti 2019-ųjų pabaigoje patvirtinus mokestinius įstatymus. KT sprendimas įsigalioja 2022 metų liepos 1 dieną, o tai reiškia, kad tada nustoja galioti ir Konstitucijai prieštaraujantys mokestiniai įstatymai.
Tačiau M.Majauskas priminė, kad KT konstatavo, jog lygiateisiškumo klausimo šis įstatymas nepažeidžia – bankų pelno mokesčio bazė skiriasi nuo kitų ūkio subjektų, todėl jiems galima pritaikyti ir skirtingą pelno mokesčio tarifą.
„Buvo keliamas klausimas, ar galima išskirti vieną sektorių ir jam taikyti skirtingą tarifą. KT konstatavo, kad bankai ir kredito unijos pelno mokestį moka nuo santykinai mažesnės gautų pajamų dalies nei kiti ūkio subjektai“, – teigė Seimo BFK pirmininkas.
Siūlo palikti didesnį tarifą
Posėdyje kalbėję Seimo BFK nariai išreiškė nuomonę, kad bankams padidintą pelno mokestį reikėtų taikyti neterminuotai.
„Mes kalbame, kad per daug yra įstatymo projektų – jei nustatysime 2023 metus, ar 2025 metus, vėl turėsime projektus, kurie naikins ar pratęsinės mokestį. Mano manymu, neturėtų būti termino“, – sakė Seimo narys Andrius Palionis.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad daugelis aplinkinių valstybių taiko 20 proc. pelno mokestį, be to, Lietuvos bankų pelningumas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Jis tvirtino, kad šiuo atveju reikia apsispręsti, ar reikia valstybei papildomų 20–30 mln. eurų, ar nereikia.
„Čia politinis sprendimas, kaip sutvarkyti, kad įstatymas neprieštarautų KT sprendimui, ir kaip padaryti, kad valstybė gautų pajamų. Tai netrukdo nei naujiems bankams ateiti, nei esamiems. Klausimas, ar yra politinė valia, ar nėra“, – teigė V.Ąžuolas.
„Kaip atrodytų, jei taršos mokestis už automobilį gyventojams padidės, o bankams pelno mokestis sumažės“, – pridūrė jis.
Kolegoms pritarė ir Seimo narys Liudas Jonaitis.
Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė siūlė atsisakyti šio mokesčio dėl pasikeitusios situacijos – pandemijos. Pasak jos, bankinis sektorius kol kas pandemiją atlaikė gerai, o pagrindinė to priežastis – labai stipri kapitalo bazė, kuri formuojama iš uždirbto pelno.
„Pernai bankai kapitalo bazei didinti skyrė didžiąją dalį pelno. Jei žiūrėtume į lėšas, kurios surinktos į biudžetą, tai didžioji jų dalis būtų likusi bankinėje sistemoje ir ją stiprintų“, – sakė bankų atstovė. Ji siūlė didesnio bankų pelno apmokestinimo atsisakyti jau nuo sausio – nelaukiant 2022 m. liepos 1 dienos.
Atsargios pozicijos diskusijos metu laikėsi ir institucijos. Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė atkreipė dėmesį, kad tiek verslui, tiek institucijoms nėra gerai, kai metus reikia mokėti mokesčius pagal du skirtingus tarifus, todėl siūlė didesnį pelno mokesčio tarifą palikti galioti iki 2023 metų. Ji tuo pačiu siūlė neskubėti dar ilgiau pratęsti šio mokesčio įstatymo galiojimo ir prašė į mokesčius žiūrėti holistiškai – rudenį Finansų ministerija Seimui pateiks Lietuvos mokesčių reformos projektą.
„Terminuotas galiojimas yra geroji praktika apmokestinamųjų priemonių, kad termino galiojimo pabaigoje būtų galima spręsti, ar pratęsti, ar ne. Finansų ministerijos nuomone, dar šiek tiek per anksti spręsti, ar šios priemonės pasiekė joms keltus tikslus, ar reikėtų kitą modelį priimti“, – sakė viceministrė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2018–2019 metais didieji bankai buvo tarp daugiausia pelno mokesčio Lietuvoje sumokančių įmonių.
SEB 2018 metais pelno mokesčio sumokėjo 5,899 mln. eurų, 2019 metais – 13,675 mln. eurų, o 2020 metais – 32,884 mln. eurų, „Swedbank“ – atitinkamai 21,456 mln. eurų, 23,024 mln. eurų ir 25,484 mln. eurų, o „Luminor“ – 5,755 mln. eurų, 6,924 mln. eurų ir 9,645 mln. eurų.
