„Thermo Fisher Scientific Baltics“ per 2021 metų pirmąjį pusmetį sumokėjo 100,76 mln. eurų pelno mokesčio. Šios įmonės indėlio į valstybės biudžetą šuolis įspūdingas – per visus 2020 m. metus ši įmonė atseikėjo 54 mln. eurų pelno mokesčio, o 2019 metais – 30,8 mln. eurų.
Paskui šią biotechnologijų bendrovę sąraše išsirikiavusios įmonės sumokėjo kur kas mažiau. Antroje vietoje pagal sumokėtą pelno mokestį – SEB bankas, į biudžetą įnešęs 14,7 mln. eurų, trečioje – „Litgrid“, atseikėjęs 7,5 mln. eurų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min tvirtino, kad „Thermo Fisher Scientific Baltics“ sumokėto pelno mokesčio šuolis nenustebino, nes šios tendencijos jau matėsi iš anksčiau skelbtų apyvartos, eksporto duomenų.
„Pastačius naują gamyklą, gaminančią regentus COVID-19 skiepams, išaugo chemijos pramonės eksporto ir pačios įmonės apimtys. Džiugi naujiena, kad Lietuvos ekonomika tampa labiau diversifikuota, gaminama didesnės pridėtinės vertės prekės ir eksportuojama į įvairias rinkas“, – tvirtino N.Mačiulis.
Per praėjusius metus šios biotechnologijų įmonės pardavimo pajamos nuo 440 mln. eurų išaugo iki 1,263 mlrd. eurų, o grynasis pelnas padidėjo nuo 246,6 mln. iki 405,5 mln eurų.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pritaria, kad „Thermo Fisher Scientific Baltics“ rezultatai jau kurį laiką tempė aukštyn visos šalies pramonės rezultatus.
„Iškart prieš Kalėdas pradėjome stebėti eksporto pramonės didžiulius šuolius dėl šios įmonės proveržio eksportuojant komponentus. Tad tokį šuolį galima susieti su tais finansiniais rezultatais, sugebėjimu išnaudoti pandemijos aplinkybes ir nišas“, – 15min sakė ekonomistė.
N.Mačiulis pridūrė, kad „Thermo Fisher Scientific Baltics“ sėkmės istorija nėra vienadienė. Pasak jo, skiepų poreikis ir toliau išliks, nes didelė dalis gyventojų išlieka nepasiskiepiję. Be to, įmonės gamybinis potencialas leis ir toliau gaminti vaistus ir komponentus kitiems skiepams.
„Tai nėra trumpalaikė sėkmė, tai nauja įmonė, kuri nepanašu, kad pasitrauks iš lyderiaujančių“, – pridūrė N.Mačiulis.
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pažymėjo, kad šiuo atveju ne tik įmonės sumokamas pelno mokestis muša rekordus, bet ir darbuotojų atlyginimai vidutiniškai yra pusantro karto didesni už vidutinį atlyginimą šalyje.
„Mano akimis, labai svarbu išgirsti įmonės vadovų siunčiamą signalą ir papildomai investuoti į švietimą. Šie skaičiai yra iškalbinga žinia, jog investicijos į išsilavinimą ir mokslą atsiperka“, – sakė M.Majauskas.
Bankai, telekomunikacijos, pramonė
Pirmajame VMI sudarytame daugiausiai pelno mokesčio sumokėjusių įmonių sąraše atsiduria visi didieji bankai, telekomunikacijų bendrovės, stambiausi prekybininkai ir pramonininkai, energetikos įmonės.
M.Majausko nuomone, greta biotechnologijų kompanijų dominuoja stambios įmonės veikiančios ribotos konkurencijos sektoriuose.
„Dominuojanti padėtis šioms įmonėms neretai sudaro galimybes papildomai didinti prekių ir paslaugų kainas. Konkurencijos stoka atitinkamai atsispindi ir minėtų įmonių pelningume. Todėl rezervuotai vertinu verslo asociacijų siūlymus mažinti pelno mokesčio tarifą ar numatyti naujas pelno mokesčio lengvatas“, – sakė M.Majauskas.
Pasak jo, standartinis tarifas Lietuvoje – 15 proc. ir yra penktas mažiausias visoje ES. Dėl mažo standartinio tarifo ir įvairiausių lengvatų efektyvus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra tik 6 proc. Be to, taikomas ir 5 proc. lengvatinis tarifas smulkioms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinė apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų.
Tuo tarpu N.Mačiulio nuomone, Lietuvos politikai gana priešiškai žiūri į stambųjį verslą, vis siekdami jį „nulupti“ ir papildomai apmokestinti. O su tokiu požiūriu, pasak ekonomisto, sunkiau pritraukti stambias investicijas. Jis vardijo, kad Lietuva pralaimėjo Estijai dėl milijardinės koncerno „Volkswagen“ investicijos, kuri keliais procentais padidino Estijos bendrąjį vidaus produktą (BVP), o Lenkijai – dėl „Google“ duomenų centro.
„Reikia džiaugtis ne tik sėkmės istorijomis, bet pažiūrėti, kodėl pralaimime dėl tarptautinių investicijų – paklausti, ką padarome negerai, gal per dažnai siunčiame žinutę, kad nepageidaujame stambių investuotojų. Man įdomu, ar Inovacijų ministerija, „Investuok Lietuvoje“ analizuoja ir padaro išvadas, kodėl mes pralaimėjome, nes tuomet galima klaidas ištaisyti ir tikėtis, kad turėsime tokių sėkmės istorijų“, – apibendrino N.Mačiulis.
