„Bionovus“ vadovas pripažįsta, kad statybinių atliekų sąvartynas iš tiesų perpildytas, tačiau jam nuostabą kelią valstybės institucijų požiūris. Pasak generalinio direktoriaus, šiukšlės kaupėsi ilgą laiką dėl per lėtų valstybės institucijų sprendimų. Užsidarius vienintelei statybinių atliekų aikštelei Vilniaus regione statybininkai jau skaičiuoja nuostolius.
Viršijo trečdaliu
„Bionovus“ buvo leidžiama laikyti 225 tūkst. tonų statybos ir griovimo atliekų. Inspektoriai tikrinimo metu rado apie 360 tūkst. tonų atliekų. Įmonė trečdaliu viršijo nustatytą kiekį.
VRAAD Teisės ir personalo skyrius vedėja Brigita Stankevičiūtė 15min.lt paaiškino, kad šių metų balandžio mėn. patikrinus „Bionovus“ statybų atliekų aikštelę Liepkalnio gatvėje buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų. Statybos ir griovimo atliekų joje buvo gerokai daugiau, negu buvo leidžiama įmonei išduotame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime.
„Nustatėme pažeidimus ir įpareigojome įmonę iki rugpjūčio 14 d. visas atliekas, kurių neturėjo teisės priimti, perduoti atliekų tvarkytojams arba sutvarkyti pačiai.
Atėjus terminui paaiškėjo, kad įmonė privalomojo nurodymo neįvykdė, dėl to buvo kreiptasi į teismą ir paprašyta areštuoti bendrovės turtą“, – sakė pašnekovė.
„Bionovus“ buvo leidžiama laikyti 225 tūkst. tonų statybos ir griovimo atliekų. Inspektoriai tikrinimo metu rado apie 360 tūkst. tonų atliekų. Įmonė trečdaliu viršijo nustatytą kiekį.
Nustatinėja žalą gamtai
Teismo paprašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti visą „Bionovus“ priklausantį ilgalaikį turtą, kurio vertė 12 987 000 Lt.
Paklausta, kur bus vežamas laužas iš sostinės statybviečių, B.Stankevičiūtė nurodė, kad šiukšles tikrai yra kur vežti: „Nuo liepos 28 d. „Bionovus“ yra uždrausta priimti atliekas. Kaip matome, sistema puikiausiai veikia. Tai nėra vienintelė bendrovė, kuri tokias atliekas priima. Ji turi savo atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, kuriame pati nurodo, kur ji atliekas dėtų ir kas jas sutvarkytų, jeigu „Bionovus“ bankrutuotų.“
Vilniaus apylinkės teismo prašoma, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir bendrovei apribota teisė disponuoti visu ilgalaikiu turtu.
„Atliekų perviršis yra 134 tūkst. tonų. Tai labai didelis kiekis. Vienos tonos atliekų sutvarkymas pačios bendrovės įkainiais kainuoja 85 litus. Išeina suma, artima visam bendrovės turtui, kurią įmonė turėtų skirti ilgai kauptų atliekų tvarkymui“, – sakė B.Stankevičiūtė.
Teismo paprašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti visą „Bionovus“ priklausantį ilgalaikį turtą, kurio vertė 12 987 000 Lt. „Matome, kad nurodymai nevykdomi, ir yra pagrįsta abejonė, ar jie bus vykdomi ateityje, todėl į teismą kreipėmės su tokiu prašymu. Teismas taip pat turi užtikrinti, kad šis juridinis asmuo nepakeis savo veiklos formos, nebus reorganizuotas“, – teigė teisininkė.
Anot B.Stankevičiūtės, šiuo metu kreiptasi į ekspertus, kurie nustatinėja, ar nebuvo užterštas gruntinis vanduo. „Paviršinio vandens tarša nustatyta. Jau nekalbant apie tai, kad šitoks atliekų kiekis lemia papildomą oro taršą, gadina kraštovaizdį. Žala gamtai šiuo metu skaičiuojama. Ją bendrovė turės kompensuoti“, – sakė pašnekovė.
Stebisi valstybės institucijų požiūriu
Esame nusivylę, kad ilgą laiką puikiai žinodamos situaciją valstybės institucijos dabar ėmė trimituoti apie tai kaip apie naują dalyką ir net vadinti ekologine bomba, – nurodė A.Vaitkevičius.
„Bionovus“ generalinis direktorius Audrius Vaitkevičius 15min.lt teigė negalintis situacijos plačiau komentuoti, kol nėra teismo sprendimo, tačiau neslėpė nusivylimo institucijų požiūriu:
„Visos atliekos yra susikaupusios Vilniaus miesto sąvartyne. Jos yra ne pamiškėse ar kitur, o tam numatytoje teritorijoje. Atliekos kaupėsi jau apie dešimt metų.
Visus tuos metus teikdavome ataskaitas savivaldybei, aplinkosaugininkams. Tai nėra jokia naujiena. Atsakingos institucijos žinojo apie susikaupusį kiekį ir jo tendencijas.“
Pasak verslininko, tai, kad pasibaigus krizei ir Vilniui tapus viena didžiausių statybviečių Rytų Europoje, atliekų kiekiai natūraliai didės, buvo žinoma visiems. „Be abejo, tarifų ir aikštelės ploto pakeitimus reikėjo daryti kur kas anksčiau. Mes, kaip atsakingai dirbanti įmonė, tai jau seniai siūlėme.
Dar 2013 m. įsigijome daugiau kaip 3 hektarų sklypą ir norėjome jį panaudoti aikštelei plėsti, tačiau būtini sprendimai nebuvo priimti. Galbūt galima matyti ir politinį kontekstą, kai po krizės buvo norima skatinti atsigaunančius statybininkus viską užkraunant mums. Taip, kiekiai nuolat didėjo, bet mes darėm viską, kad juos sutvarkytume vykdydami tuo metu galiojančius teisės aktus. Kiekvienu atveju stengėmės informuoti atsakingas institucijas“, – minėjo A.Vaitkevičius.
Sąvartyną uždarė
Ar „Bionovus“ sąskaitos areštavimas kažkokiu būdu išsprendžia problemą? Tai galėjo seniai padaryti, nes perviršis kaupėsi, o mes kaip vienintelė įmonė, Vilniuje tvarkanti tokio tipo atliekas, informavome visas institucijas. Dabar bandoma ant mūsų perkelti atsakomybę, – minėjo „Bionovus“ vadovas.
Bendrovės vadovui keistai atrodė bandymai problemą eskaluoti kaip naują ar net bandyti parodyti, kad ji buvo slepiama: „Esame nusivylę, kad ilgą laiką puikiai žinodamos situaciją valstybės institucijos dabar ėmė trimituoti apie tai kaip apie naują dalyką ir net vadinti ekologine bomba.“
A.Vaitkevičius nekomentavo, kaip viso bendrovės ilgalaikio turto areštas galėtų paveikti tolimesnę įmonės veiklą. „Ar „Bionovus“ sąskaitos areštavimas kažkokiu būdu išsprendžia problemą? Tai galėjo seniai padaryti, nes perviršis kaupėsi, o mes kaip vienintelė įmonė, Vilniuje tvarkanti tokio tipo atliekas, informavome visas institucijas.
Dabar bandoma ant mūsų perkelti atsakomybę. Juk atliekas reikia rūšiuoti statybvietėse, jas tikrinti, o jau tai, kas lieka po rūšiavimo, vežti į sąvartynus. Tada būtų galima taikyti ir atitinkamus tarifus“, – sakė jis.
Nuo liepos pabaigos vienintelė Vilniuje statybų atliekų aikštelė neveikia. „Gavome nurodymą nebepriiminėti mišrių statybinių atliekų ir jį vykdome. Sulaukiame daug partnerių skambučių ir klausimų. Turiu prisipažinti, kad neturime atsakymo. Vyksta nuolatiniai pasitarimai, laukiame valstybės institucijų sprendimų. Situacija nėra sudėtinga, sprendimai visi žinomi, tačiau, mano manymu, šiuo metu problema politizuojama ir pučiamas dirbtinis burbulas. Klausimas, kas iš to laimės“, – svarstė pašnekovas.
Neįgyvendinami nurodymai
Iš karto informavome, kad mūsų techninės galimybės neleidžia tokio kiekio per tokį laiką sutvarkyti. Bet buvome neišgirsti, – piktinosi A.Vaitkevičius.
Pasak A.Vaitkevičiaus, gegužės mėnesį bendrovei buvo skirtas 3 mėnesių terminas sutvarkyti 130 tūkst. tonų atliekų.
„Iš karto informavome, kad mūsų techninės galimybės neleidžia tokio kiekio per tokį laiką sutvarkyti. Bet buvome neišgirsti. Neatsižvelgiant į nieką buvo atsimušinėjama pigiomis replikomis, kad terminas pratęstas nebus“, – piktinosi pašnekovas.
Jis apgailestavo, kad bendrovė gali nukentėti dėl netobulų įstatymų ir lėto biurokratinio aparato: „Esame pasiruošę įvykdyti visus įpareigojimus, kurie bus logiški ir įgyvendinami. Pažeidimas atsirado tik todėl, kad gerbdami Lietuvos gyventojus ir rūpindamiesi ekologija siekėme, jog šiukšlės atsirastų tam skirtose vietose.
Tą darėme dešimt metų ir mums tai pavyko, tačiau dabar galime nukentėti dėl to, kad laiku nebuvo padaryti įstatyminiai pakeitimai. Nors darėme viską ir net turime VRAAD leidimus, tačiau dabar atšaukinėjami parašai.“
Statybininkai laukia
Dabar statybininkai kiek įmanoma bando pristabdyti atliekų utilizavimą. Kai kurie pradėjo rūšiuoti, bet baisiausia tai, kad šio rūšiavimo sąmatos nebuvo numatytos pasirašant sutartis. Statybininkų patiriamas papildomas išlaidas teks nurašyti į nuostolius, – dėstė D.Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas 15min.lt sakė, kad problemą būtina spręsti: „Dabar statybininkai kiek įmanoma bando pristabdyti atliekų utilizavimą. Kai kurie pradėjo rūšiuoti, bet baisiausia tai, kad šio rūšiavimo sąmatos nebuvo numatytos pasirašant sutartis. Statybininkų patiriamas papildomas išlaidas teks nurašyti į nuostolius.“
Pasak asociacijos vadovo, jeigu aplink Vilnių ieškotumėte statybinių šiukšlių supirkimo vietų, informacijos rastume nedaug: „Statybininkams taip pat trūksta informacijos, kaip rūšiuoti tokias šiukšles. Pavyzdžiui, verčiamas „Pergalės“ saldainių fabrikas. Ten ir medžio yra, ir metalo, ir plytų, vamzdžių, izoliacinės medžiagos. Reikia žinoti, kas surenkama, kas nesurenkama, kurias medžiagas reikia atskirti.“
Pasiteiravus, kur dabar bus vežamas statybinis laužas, kai „Bionovus“ aikštelė uždaryra, D.Gedvilas nurodė, kad Vilniuje yra aikštelių, kurios superka rūšiuotas žaliavas, tačiau tam statybų bendrovėms reikia tinkamai pasiruošti.
„Man pačiam teko vykdyti rangos darbus Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje. Ten privaloma rūšiuoti, iš medienos pašalinti metalą, tačiau nulemia tai, kad statybininkams gerai mokama už išrūšiuotas atliekas. Viskas priklauso nuo antrinių žaliavų supirkimo kainos. Pavyzdžiui, vengrai išsikirto miškus, todėl medienos atliekos ten brangios. Taip pat turi būti duota daugiau licencijų supirkimo vietoms, kad jos galėtų konkuruoti“, – pasakojo pašnekovas.
Rūšiavimo klausimas aktualus ne tik įmonėms, bet ir privatiems asmenims, kurie užsiima statybos darbais. „Dažnai savo būstą stato ne pats žmogus, bet samdo statybininkus. Jie tas taisykles turės žinoti. Jei statosi žmogus, jam taikoma ta pati tvarka. Nesvarbu, ar jis namą stato, ar verčia tvorą. Tokių atliekų į konteinerius mesti negalima, – paaiškino D.Gedvilas.
Laukia leidimų
Iki šiol šioje rinkoje nebuvo jokios konkurencijos, tačiau mes jau prieš dvejus metus pateikėme dokumentus atsakingoms institucijoms, prašydami suteikti leidimą vykdyti mišrių statybinių atliekų rūšiavimo veiklą, - teigė J.Petrauskienė.
Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ skelbia, kad yra pasiruošusi pagelbėti esamoje situacijoje – priimti ir išrūšiuoti bent trečdalį Vilniuje susidarančių mišrių statybinių atliekų, tačiau tam laukia aplinkosaugininkų suteikiamų leidimų.
„Iki šiol šioje rinkoje nebuvo jokios konkurencijos, tačiau mes jau prieš dvejus metus pateikėme dokumentus atsakingoms institucijoms, prašydami suteikti leidimą vykdyti mišrių statybinių atliekų rūšiavimo veiklą. Turime būtiną rūšiavimo įrangą, ilgametę rūšiavimo patirtį ir kompetencijas, tvirtus santykius su perdirbimo kompanijomis Lietuvoje ir užsienyje, todėl galime užtikrinti, kad atliekos būtų ne kaupiamos, o išrūšiuojamos ir perdirbamos. Išrūšiuotume ne tik statybines atliekas, bet ir atskirtume įmaišytas komunalines atliekas, iš kurių tinkamas perdirbimui taip pat atiduotume antriniam panaudojimui. Gavę leidimą pradėti teikti šią paslaugą galėtume iškart“, – teigė „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.
Pasak jos, leidimo šiai veiklai vykdyti išdavimas yra ilgas procesas, bet jis jau artėja prie pabaigos. Buvo atlikta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kuriai pritarė Vilniaus visuomenės sveikatos, Priešgaisrinė valdyba ir Kultūros paveldo departamentas.
„Šiai ataskaitai jokių pastabų neturėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau ji paprašė parengti papildomą dokumentą – neaiškų, kokį „priemonių planą“, rašte nurodydama teisės aktus, kurių „VSA Vilnius“ ir taip nepažeis vykdydama planuojamą veiklą.
Mums tai atrodo kaip bandymas be priežasties trukdyti „VSA Vilnius“ gauti leidimą vykdyti šią veiklą, nes visos kitos institucijos pritaria. Bet kuriuo atveju, dabar PAV ataskaita yra pateikta Aplinkos apsaugos agentūros ViIniaus skyriui, kuris turėtų organizuoti pasitarimą ir priimti sprendimą dėl veiklos galimybių“, – sakė J.Petrauskienė.
Bendrovė tikisi greito aplinkosaugininkų sprendimo, nes šiuo metu statybos bendrovėms ir individualiai besistatantiems neliko legalaus būdo sutvarkyti mišrias statybines atliekas. „Žinant statybų sektoriaus jautrumą sąnaudoms, ypač besistatančiųjų individualiai, tikrai gali padaugėti atvejų, kai atliekos verčiamos pamiškėse. O tai sukeltų didelių taršos problemų“, – įsitikinusi J.Petrauskienė.
