Lietuvos bankas kredito unijai „Vilniaus kreditas“ pritaikė poveikio priemonę: jos veiklai prižiūrėti paskirtas laikinasis atstovas.
Nustačiusi, kad kredito unija „Vilniaus kreditas“ nevykdė kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų, Lietuvos banko valdyba šios kredito unijos veiklai prižiūrėti iki 2016 m. rugsėjo 30 d. paskyrė laikinąjį atstovą, skelbia Lietuvos bankas.
Nusižengė ne pirmą kartą
Atstovo sutikimą unija turės gauti norėdama priimti reikšmingus sprendimus. Laikinojo atstovo pareigas eiti paskirta UAB „Insolvensa“.
Tokią teisės aktuose numatytą poveikio priemonę Lietuvos banko valdyba didžiausiai šalyje kredito unijai „Vilniaus kreditas“ pritaikė atsižvelgdama į tai, kad ji neįvykdė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus duoto nurodymo iki 2016 m. kovo 31 d. užtikrinti kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų vykdymą.
Nors kredito unija yra gavusi finansinę paramą ir dabar vykdo veiklos riziką ribojančius reikalavimus, tačiau Lietuvos banko kredito unijoms nustatytų normatyvų dydžiai yra priartėję prie minimalių reikalaujamų, skelbia bankas.
„Atsižvelgiant į tai, kad su veiklos riziką ribojančių reikalavimų nevykdymu ši kredito unija susiduria ne pirmą kartą ir kad dar visai neseniai jos turtas buvo mažesnis už įsipareigojimus, nuspręsta, jog yra tikslinga nustatyti kredito unijos vadovų sprendimų priėmimo kontrolę, kuri padėtų kredito unijai išvengti reikšmingos rizikos prisiėmimo“, – skelbiama pranešime.
Ši kredito unija ne pirmą kartą pažeidžia saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Už jų pažeidimus ir Lietuvos banko duotų nurodymų nevykdymą kredito unijai jau yra daug kartų yra taikytos poveikio priemones.
Lietuvos banko valdybos nutarimas įsigalioja 2016 m. birželio 1 d.
Unija: „atitinkame visus reikalavimus“
Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ administracijos vadovė Neringa Sakalauskienė sako, kad šiuo metu unija atitinka visus finansinius reikalavimus, o anksčiau fiksuoti pažeidimai pašalinti šių metų gegužės mėnesį. Tai užtikrino nauja vadovybė, pradėjusi darbą nuo 2016 m. kovo mėn.
„Unija anksčiau turėjo tam tikrų sunkumų, tačiau šiuo metu jau atitinka visus Lietuvos banko keliamus reikalavimus – tai buvo pirmoji ir svarbiausia užduotis kovo pabaigoje paskirtai naujai vadovybei.
Su asociacijos Lietuvos kreditas pagalba unijos kapitalą gegužės mėnesį padidinome 2,5 mln. eurų, todėl „Vilniaus kredito“ veiklos stabilumas yra visiškai užtikrintas. Kontrolės priemonės, kurias nutarė pritaikyti Lietuvos bankas, yra paskirtos tik kaip papildoma garantija, atsižvelgiant į anksčiau užfiksuotus pažeidimus„“, – skelbiama pranešime.
Anot N. Sakalauskienės, tolimesni „Vilniaus kredito“ planai – dar labiau optimizuoti unijos veiklą ir sustiprinti pozicijas rinkoje.
„Per keletą naujos vadovybės darbo mėnesių jau sumažinome administracinį unijos aparatą, kuris buvo pernelyg didelis, išvalėme paskolų portfelį, padidinome kapitalą“, – sakė unijos administracijos vadovė.
Pusė unijų dirba nuostolingai
Pusė Lietuvoje veikiančių kredito unijų šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo nuostolingai, o viso sektoriaus veiklos rezultatas buvo artimas nuliui, skelbia Lietuvos bankas.
Kredito unijų finansiniai veiklos rezultatai jau kelerius metus yra blogi, todėl Centrinis bankas įsitikinęs, kad struktūrinė šio sektoriaus reforma yra būtina, o jos atidėliojimas gali turėti skaudžių pasekmių.
„Toks kredito unijų sektorius, koks buvo iki šiol, neturi perspektyvų. Jį būtina stiprinti, tam po konsultacijų su pačiomis kredito unijomis ir buvo parengti reformos pasiūlymai, kuriems pritaria dauguma kredito unijų, žemdirbių ir smulkiojo verslo organizacijos, Tarptautinis valiutos fondas“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.
Anot jo, pertvarka reikia paremti keliais poliais, ant kurių patikimai ir stabiliai laikytųsi visas sektorius: pirma – tvirtesnis kredito unijų kapitalo šarvas; antra – efektyvi savireguliacija, užtikrinanti išankstinį problemų užkardymą; trečia – patikima ir veiksminga mokumo užtikrinimo sistema; ketvirta – kokybiškas ir profesionalus valdymas.
Nuo 2009 m. kredito unijų sistema patyrė net 39,0 mln. Eur nuostolių. Nuo 2013 m. bankrutavo net penkios kredito unijos, dėl to teko išmokėti 113 mln. Eur indėlių draudimo išmokų – tai daugiau nei Kėdainių, Telšių, Tauragės, Šalčininkų, Šakių, Alytaus ir Biržų rajonų savivaldybių numatomos 2016 m. biudžeto pajamos kartu sudėjus.
2016 m. pirmąjį ketvirtį nuostolingai dirbo 37 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų, o jų bendras rezultatas vos perkopė nuostolių ribą (uždirbta 0,2 mln. Eur pelno).
