Šią savaitę kilęs skandalas, kad ekologiškumą deklaravusios „Grigeo“ grupės viena didžiausių įmonių „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias, šokiravo net ir visko mačiusius aplinkosaugininkus.
Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė teigė mananti, kad kasnakt fabriko darbuotojai tyčia atsklęsdavo vamzdžio sklendes ir nuleisdavo nevalytas nuotekas.
Jau dabar tai vadinama viena didžiausių ekologinių katastrofų visoje Lietuvoje. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kalba, kad žala aplinkai gali siekti apie 60 mln. eurų.
Nors Lietuvoje būta ne vienas įvykis, kai įmonės padaro didelę žalą gamtai, šis įvykis išsiskiria cinizmo lygiu – skirtingai nei dauguma kitų atvejų, kai įvykdavo avarija, šį kartą įmonė vieną gražiausių Lietuvos kampelių teršė tyčia ir, kaip mano prokurorai, – daugelį metų. Dar skandalingesnė žinia, kad įmonė tokiu žingsniu greičiausiai tikėjosi sutaupyti 1,5 mln. eurų per metus. Tiek įmonei būtų kainavę prisijungti prie miesto centralizuotos nuotekų sistemos.
Didžiausia nelaimė – gaisras „Achemoje“
Iki šiol dažniausiai didelės ekologinės nelaimės kildavo dėl avarijos.
„Pati didžiausia ekologinė katastrofa Lietuvoje buvo amoniako išsiliejimas „Achemoje“, ši nelaimė turėjo milžinišką poveikį – labai greitai pakenkta dideliems miškų plotams, poveikis žmonių sveikatai“, – 15min sakė buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Ši ekologinė katastrofa Lietuvoje įvyko prieš 30 metų, kai 1989 metais „Achemos“ gamykloje išsiliejus amoniakui ir kilus gaisrui, žuvo 7 žmonės, o sužeista penkiasdešimt. Be to, apsinuodijo tūkstančiai gyventojų.
Pastaruoju metu, kaip pastebi K.Navickas, dažniausiai paaiškėjantys taršos atvejai, kai žala padaroma vienai ekosistemai – dažniausiai gėlam vandeniui.
„Dabar vienas paskui kitą vyko tokie atvejai“, – pastebi aplinkosaugininkas, vardijęs tiek naujausią „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalą, tiek „Kauno vandenų“ atvejį, kai savivaldybės įmonė nevalytas nuotekas leido į Nemuną.
15min apžvelgia didžiausias ekologines nelaimes ir taršos atvejus Lietuvoje per pastaruosius 20 metų, kai įmonės tyčia ar netyčia padarė didelę žalą gamtai.
Tiesa, į šį sąrašą įtraukėme tik tuos atvejus, kai aplinkai padaryta žala buvo apskaičiuota ir įvardyta viešai. O prieš 30 metų įvykęs gaisras „Achemoje“ pateko į mūsų sąrašą dėl savo masto.
1. Gaisras „Achemoje“ – žala gamtai neapskaičiuota
1989 m. kovo 20 d. „Achemos“ gamykloje (tuo metu vadinosi „Azotas“) Jonavoje sprogus izoterminei saugyklai išsiliejo per 7 tūkst. tonų skysto amoniako, o netrukus kilo ir gaisras.
Į atmosferą išsiskyrė nuodingos cheminės medžiagos, kurias vėjas nupūtė ir Ukmergės, Kėdainių link. Nuodingų medžiagų koncentracija ore normas viršijo dešimt kartų. Šios avarijos metu žuvo 7 žmonės, apie penkiasdešimt buvo sužeista.
Žala aplinkai tuo metu nebuvo įvertinta, tačiau išvertus pinigine išraiška, ji neabejotinai buvo didžiausia per visą istoriją.
2. „Grigeo Klaipėda“ terštos Kuršių marios – numanoma žala 60 mln. eurų
Nors aplinkosaugininkai oficialiai dar nepaskelbė, kiek žalos aplinkai padarė „Grigeo Klaipėda“ kartono fabrikas, leisdamas nevalytas nuotekas į Kuršių marias, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika mano, kad žala aplinkai galėjo siekti apie 60 mln. eurų.
3. Gaisras padangų saugojimo aikštelėje Trakų rajone: 5,8 mln. eurų žala
2002 metų rugpjūtį įmonei ,,Egapris“ priklausančioje padangų saugojimo aikštelėje kilus gaisrui sudegė daugiau nei 3 tūkst. saugotų senų padangų.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš įmonės ,,Egapris“ priteisti 5,8 mln. eurų (20,3 mln. litų) už aplinkos orui padarytą žalą.
Vilniaus apygardos teismas iš tuo metu bankrutuojančios įmonės priteisė 290 tūkst. eurų (1 milijoną litų).
4. Gaisras Alytaus padangų gamykloje: 5,3 mln. eurų žala
2019 metų spalį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilęs gaisras atskleidė, kad Lietuvos valdžios institucijos nėra pasiruošusios tinkamai reaguoti į staiga kilusią didelio masto ekologinę nelaimę.
Dešimt dienų gaisrą gesino per 300 ugniagesių-gelbėtojų, o Alytuje buvo paskelbta ekstremali situacija. Beje, Vidaus reikalų ministrei nerodant pakankamai iniciatyvos, vadovavimą gaisro gesinimo operacijai į savo rankas perėmė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Prokurorai gaisro aplinkai padarytą žalą preliminariai įvertino 5,3 mln. eurų.
5. „Kauno vandenys“ teršė Nemuną: 4,3 mln. eurų žala
2017 metais teisėsauga pranešė skandalingą žinią – Kauno savivaldybei priklausančioje įmonėje „Kauno vandenys“ rastas nelegalus nuotekų išleistuvas į Nemuną.
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Sakalauskas BNS sakė, kad valymo įrenginiuose rastas apie 20 centimetrų skersmens niekur nedokumentuotas vamzdis, kuriuo nevalytos nuotekos buvo nukreipiamos apeinant vietą, kurioje yra taršos tikrinimo įranga. Tokiu būdu nevalyti teršalai buvo išleidžiami į upę kartu su švariu vandeniu.
Nors iš pradžių kalbėta apie dešimt milijonų siekiančią žalą aplinkai, Aplinkos apsaugos departamentas 15min informavo, kad pateikta žala aplinkai siekia 4,6 mln. eurų.
6. Bebras nugraužė dyzelino vagių žarną – 2 mln. eurų žala
2009 metais Lietuvoje kilo didelio masto ekologinė nelaimė. Paaiškėjo, kad bebrui pragraužus nelegalią prisijungimo žarną prie „Orlen Lietuva“ eksploatuojamo naftos produkto vamzdyno, į pelkę išsiliejo dyzelinas.
Vagys iki „Orlen Lietuva“ produktotiekio buvo nutiesę beveik dviejų kilometrų ilgio žarną.
Naftos produktais buvo užterštos prie paukščių apsaugai svarbių teritorijų priskiriami Šaltosios bei Vyžuonos upeliai ir jų slėniai. Kelerius metus vykę avarijos likvidavimo darbai „Orlen Lietuva“ kainavo apie 1,5 mln. eurų.
Aplinkosaugininkai paskaičiavo, kad aplinkai buvo padaryta 2,9 mln. eurų žala aplinkai. Buvo užteršti vandens telkiniai, žemės paviršius ir gilesni jos sluoksniai, krito laukiniai gyvūnai. Tiesa, teismas ieškinį sumažino trečdaliu ir priteisė sumokėti bendrovei 2 mln. eurų.
7. Nuo bėgių nuvirto cisternos – 1,7 mln. eurų žala
2000 metų vasario 24 dieną Vaidotų geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjus kelioms cisternoms su dyzeliniais degalais, į aplinką ištekėjo apie 200 tonų naftos produktų.
Aplinkosaugininkai tuomet tvirtino, kad aplinkai padaryta žala siekia apie 1,7 mln. eurų (6 milijonus litų).
8. Avarija Būtingės naftos terminale – 724 tūkst. eurų
Dar vieną didelį poveikį aplinkai turėjusi avarija įvyko 2001 metų lapkritį. Būtingės naftos terminale trūko povandeninė transportavimo žarna, kuria nafta tekėjo į Norvegijos tanklaivį „Catherine Knutsen“. Nelaimės metu išsiliejo apie 59 tonos naftos ir užteršė 4,7 tūkst. kvadratinių metrų Baltijos jūros paviršiaus.
Aplinkosaugininkai skaičiavo, kad žala aplinkai siekia 724 tūkst. eurų (tuo metu dar 2,5 mln. litų).
9. Išbėgę nevalytos nuotekos į Nerį – 630 tūkst. eurų
2016 m. gruodžio 23 d. Upės g. Vilniuje, šalia biurų pastato statybvietės, trūko du magistraliniai kanalizacijos vamzdžiai, o nuotekos pradėjo tekėti į Nerį.
Nuotekų tinklų avarijos metu dalis nevalytų nuotekų pateko į gruntą bei Neries upę, o Vilniaus mieste buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
Kaip nustatė tyrimą atlikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, avarijos kaltininkai – tuo metu statyto biurų pastato „Green Hall 3“ projektuotojai ir statybas vykdę rangovai, dėl kurių kaltės griuvo atraminė siena.
Iš viso per dvi dienas į aplinką pateko apie 200 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų. Aplinkos apsaugos departamentas 15min teigė, kad bendras žalos dydis aplinkai siekė 629 tūkst. eurų.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas teisme bandė prisiteisti šią sumą, tačiau bylinėjimasis baigėsi taikos sutartimi, įpareigojusia bendroves atlyginti perpus mažiau – 315 tūkst. eurų už padarytą žalą aplinkai.
