„Nuo pandemijos nukentėję ir finansinių sunkumų patiriantys savarankiškai dirbantys asmenys ir toliau sulaukia valstybės pagalbos. Nuo metų pradžios savarankiškai dirbančių asmenų sąskaitas pasiekė beveik 55 mln. eurų valstybės paramos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kone penktadalis jų vykdo daugiau nei 1 ribojamą veiklą. Savarankiškai dirbantys asmenys, pateikę prašymus išmokai gauti, daugiausia dirbo su individualios veiklos pažymomis (55,7 proc.) arba užsiėmė veikla pagal verslo liudijimą (25,9 proc.).
Sausio – kovo mėnesiais pagalbos dažniausiai kreipėsi kirpyklose, grožio salonuose, soliariumuose savarankiškai dirbantys asmenys (apie 16 tūkst. asmenų), taip pat prekiaujantys ne maisto arba ne tik maisto produktais (apie 7,5 tūkst. asmenų), užsiimantys keleivių pavėžėjimu (apie 6,5 tūkst. asmenų), dirbantys autoservisuose (virš 3 tūkst. asmenų) ar fizinės gerovės srityje (virš 2 tūkst. asmenų).
Greičiausiai valstybės pagalbos sulaukė dirbantys tose srityse, kurių veikla karantino metu yra apribota. Finansinės pagalbos gali sulaukti ir tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla karantino metu nėra ribojama, tačiau patiria finansinių sunkumų, nes nukentėjo netiesiogiai dėl partnerių apribotos veiklos.
Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantis asmuo į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatenka, bet patiria finansinių sunkumų, dėl fiksuoto dydžio išmokos pakartotinai turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Valstybinė mokesčių inspekcija patikrins, ar savarankiškai dirbančio asmens pajamos 2020 metais sumažėjo lyginant su 2019 metais. Jeigu pajamos krito 30 proc. ar net daugiau, savarankiškai dirbantis asmuo bus įtraukiamas į VMI skelbiamą sąrašą ir galės gauti fiksuoto dydžio išmoką.
