Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

„Dotnuva Baltic“ grupė: pajamos augo 24 proc., pelnas – tris kartus

„Linas Agro Group“ priklausanti ir paslaugas bei prekes žemdirbiams teikianti „Dotnuva Baltic“ įmonių grupė 2020–2021 finansiniais metais augino pajamas ir pelną. Geresnius rezultatus įtakojo atsigavusi rinka visose trijose Baltijos šalyse, išaugusi prekyba nauja žemės ūkio technika ir padidėjusi sertifikuotų sėklų paklausa.
Eurai
Eurai / 123RF.com nuotr.

Per 2020–2021 finansinius metus konsoliduotos „Dotnuva Baltic“ įmonių grupės pajamos išaugo 24 proc. ir siekė 96,42 mln. eurų. Palyginimui: per 2019–2020 finansinius metus konsoliduotos pajamos buvo 78,04 mln. eurų. Tuo tarpu grynas pelnas augo daugiau nei trigubai, t. y. buvo uždirbta 2,27 mln. eurų, o per praėjusį finansinį laikotarpį – 0,71 mln. eurų.

„Rezultatus padėjo auginti palanki situacija žemės ūkyje ir rinkos poreikius atitinkanti mūsų įmonės atstovaujamų produktų ir paslaugų portfelio plėtra. Išaugęs grūdų derlius ir palanki ES paramos politika skatino ūkius investuoti į pažangią žemės ūkio techniką ir įrangą“, – sako Jonas Bakšys, UAB „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius.

Drąsiau investuota į žemės ūkio techniką

Sėkmingas 2020 metų derliaus sezonas, teigiami lūkesčiai dėl peržiemojusių pasėlių kokybės ir pakilusios grūdų kainos tiek gerino ūkių finansinę padėtį, tiek skatino drąsesnes investicijas į techniką.

UAB „Dotnuva Baltic“ naujos ir naudotos technikos pardavimai Lietuvoje augo 45 proc. Labiausiai, 45 proc. augo traktorių pardavimai, o tai leido užimamą naujų traktorių rinkos dalį Lietuvoje padidinti nuo 12 proc. iki 14 proc.

Spartesnį naujos technikos įsigijimą lėmė ir 2020 m. pabaigoje Lietuvoje paskelbtas ES paramos paketas. Norintys juo pasinaudoti paramos gavėjai buvo prašomi pirmiausia užbaigti ankstesnių paramos etapų projektų įgyvendinimą, tad šis ES paramos kvietimas taip pat paskatino spartesnį naujos technikos įsigijimą pirmojo 2020–2021 finansinių metų pusmečio laikotarpiu.

Gera finansinė grūdų ūkių padėtis Lietuvoje skatino investicijas į kombainus. Per paskutinius dvejus metus iki 94 vnt. paaugo didesnio laidumo rotorinių ir hibridinių kombainų rinka, kuri 2020–2021 metais pasiekė 33 proc. visų nupirktų naujų javų kombainų. Naudotų javų kombainų pardavimai Lietuvoje irgi augo: per ataskaitinį laikotarpį jų parduota 31 vnt.

Didėjo ir purkštuvų, trąšų barstytuvų bei kitos prikabinamos technikos, skirtos pasėliams prižiūrėti, pardavimai. Išskirtinai, dvigubai augo tikslesnės, padedančios sutaupyti trąšų ir išlaidų joms, tręšimo technikos pardavimai.

Bendrovė papildė technikos produktų gamą sprendimais, kurie ūkiams gali padėti siekti tvarumo ir mažinti chemijos produktų naudojimą. Baltijos šalyse buvo

parduotos dvi savaeigės „MacDon“ rapsapjovės, kurios pasitarnaus siekiant sumažinant glifosato naudojimą ir leis pasiekti didesnio našumo. Tikimasi, kad Europos Komisijai ribojant glifosato naudojimą bendrijos šalyse, tokios technikos kasmet bus parduodama vis daugiau.

Augant poreikiui, 2020–2021 finansiniais metais aktyviau pradėtos teikti naujos žemės ūkio technikos nuomos paslaugos. Per laikotarpį pasirašytos 45 naujos nuomos sutartys 1–5 metų nuomos periodui. Technikos nuoma labiausiai aktuali dideliems, ES parama nebegalintiems pasinaudoti ūkiams, o didėjant poreikiui, įmonė šias paslaugas planuoja vystyti intensyviau.

UAB „Dotnuva Baltic“ bendros serviso ir atsarginių dalių tiekimo pajamos augo 19 proc. Didinamas darbo efektyvumas ir našumas bei išplėsta veiklos geografija leido pajamas iš šių paslaugų paauginti iki 12,8 mln. eurų.

Dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos sutrikusio tiekimo ilgėjantys technikos gamybos terminai ir medžiagų trūkumas augino gamybinių medžiagų kainas, kas taip pat skatino, nelaukiant tikėtino produkcijos brangimo, greičiau įsigyti techniką. Tai lėmė ne tik didėjančius pardavimus, bet ir mažino senesnių atsargų kiekius sandėlyje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje net 90 proc. UAB „Dotnuva Baltic“ naujos technikos sandėlio buvo užpildyta atsargomis, ne senesnėmis nei 1 metai.

Augo investicijos ir į grūdų bei fermų įrangą

Po sėkmingos 2020 metų javapjūtės grūdų paruošimo įrangos rinka tapo aktyvesnė. Į įrangą investavo žemės ūkio bendrovės bei ūkininkai, investicijas sulaikę ar nukėlę vėlesniam laikotarpiui.

Bendrai iš grūdų bei fermų įrengimo projektų gauta 8,8 mln. Eur pajamų arba 17 proc. daugiau lyginant su ankstesniais metais.

Prognozuojama, kad 2021–2022 finansiniais metais ūkiai, turintys 200 ar daugiau karvių, planuoja modernizuotis: įsigyti ne tik melžimo robotus, bet ir melžimo aikšteles, automatinio karvių šėrimo sistemas. Robotizacijos proceso neaplenks ir mažesni, nuo 50 iki 200 karvių turintys ūkiai. Tikimasi, jog tai paskatins naujaisiais finansiniais metais laukiama ženkliai didesnė parama sektoriui.

Didžiulis potencialas – sėklų gamyboje

UAB „Dotnuva Baltic“ sėklų paruošimo fabrike Dotnuvoje per ataskaitinį laikotarpį paruošta 23,5 tūkst. tonų sėklų, arba 7 proc. daugiau nei pernai. Pagrindinę dalį paruoštos medžiagos sudarė javų bei ankštinių kultūrų sėklos, tačiau didžiausias augimas fiksuotas žolių ir sideralinių augalų sėklų segmente.

Augimo sėklų gamyboje laukiama ir po sėkmingos investicijos į sėklinės medžiagos kokybės gerinimą, modernizuojant valymo procesą. 2021 m. į pažangų

3.500 m² sandėlį, kuris 89 proc. padidino sandėliavimo plotus Dotnuvoje, investuota 1,37 mln. eurų. Tikimasi, jog sėklų fabriko pajėgumas išaugs iki 30 tūkst. tonų sėklų per metus ir padės sukurti maksimaliai efektyvią sėklų logistikos grandinę.

„Investicijų į sėklų gamybą poreikį grindžiame AB „Linas Agro Group“ aptarnaujamų rinkų ateities potencialu. Sertifikuojamų sėklų kiekiai Vakarų Europos šalyse siekia apie 50 proc. apsėjamo ploto, o Lietuvoje vos 15–20 proc. Antrąjį ataskaitinio periodo pusmetį sertifikavome apie 12 tūkst. tonų „Dotnuva Seeds“ sėklų, kas sudarė 38 proc. nuo viso Lietuvoje sertifikuoto sėklų kiekio“, – teigia „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius Jonas Bakšys.

Didesnis derlius padėjo atsitiesti įmonei Latvijoje

Rekordinis praeitų metų derlius padėjo ūkiams apsispręsti ir drąsiau investuoti į technikos įsigijimą visose Baltijos šalyse. Tačiau tai skirtingai įtakojo „Dotnuva Baltic“ finansinį rezultatą Latvijoje ir Estijoje.

Didesnės ūkių pajamos ir savalaikiai pardavimų struktūros pakeitimai, aukšta popardaviminio aptarnavimo kokybė ir tinkamai suvaldytas sandėlis „Dotnuva Baltic“ įmonei Latvijoje 2020–2021 metais padėjo auginti naujos technikos rinkos dalį ir uždirbti grynojo pelno. Lyginant su praėjusiu finansiniu laikotarpiu Latvijoje gauta 39 proc. daugiau pardavimo pajamų (2020–2021 metais jos siekė 18,17 mln. eurų). Įmonė dirbo pelningai.

Žemės ūkio rinka Estijoje po keleto blogų javapjūtės sezonų dar nebuvo finansiškai sustiprėjusi ir pasiruošusi investicijoms į naują techniką ir grūdų įrangą. Aptariamu finansiniu laikotarpiu Estijoje rezultatas yra prastesnis: „Dotnuva Baltic“ 2020–2021 finansiniais metais šioje šalyje pelno nepasiekė. Pardavimo pajamos taip pat buvo 8 proc. mažesnės nei ankstesniais metais ir siekė 11,86 mln. eurų. Rezultatą iš dalies įtakojo nuo 2021 m. sausio 1 d. įvykdytas sėklų prekybos perkėlimas į „Linas Agro“ OU įmonę Estijoje.

Prognozuoja stabilų augimą

2021–2022 finansiniais metais tikimasi stabilaus augimo visose trijose Baltijos šalyse ir kiekvienoje „Dotnuva Baltic“ veiklos srityje. Ketinama toliau vystyti naujos žemės ūkio technikos nuomos ir paslaugų verslą, plėtoti inovatyvių produktų gamą ir optimizuoti atsargų valdymą. Vertinant sertifikuotų sėklų potencialą „Dotnuva Seeds“ gamyba ir platinimas išliks vienu iš svarbiausių verslo prioritetų. Augant modernėjančių ūkių poreikiams planuojama stiprinti klientų aptarnavimo struktūrą ir plėtoti technikos, fermų ir grūdų įrangos serviso tinklą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos