„Lietuvos draudimo rinka išlieka patraukliausia ir didžiausia Baltijos šalyse, tačiau tiek pagal jos skvarbą, tiek pagal tankį toliau nusileidžiame Latvijai ir Estijai, o ESlenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją. Šios tendencijos iš esmės nesikeičia nuo 2011 metų“, – antradienį žurnalistams sakė Andrius Romanovskis.
Asociacijos duomenimis, rinkoje pernai pasirašyta įmokų suma siekė 601 mln. eurų, jų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) sudarė 1,66 proc., o vidutiniškai vienam gyventojui tenkančios draudimo išlaidos – 204 eurai. Gyventojai draudimui pernai vidutiniškai išleido daugiau nei prieš krizę (2008 metais – 180 eurų), tačiau rinkos skvarba ikikrizinio lygio dar nepasiekė (2008 metais – 1,76 proc.)
Latvijos draudimo rinkos skvarba ir tankis pernai buvo atitinkamai 2,15 proc. ir 255 eurai, Estijos – 1,75 proc. ir 259 eurai, o visų Vidurio ir Rytų Europos regionui priklausančių ESšalių – 2,64 proc. ir 334 eurai.
Anot A.Romanovskio, Vidurio ir Rytų Europos regione mažiau už lietuvius draudimui išleidžia tik bulgarai ir rumunai atitinkamai 126 ir 93 eurus per metus. Tuo tarpu daugiausia lėšų draudimui skiria slovėnai – 940 eurų arba 4,5 karto daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje.
„Tai pirmiausiai lemia silpnos draudimo tradicijos, taip pat vėlyvas naujų draudimo rūšių, ypač privalomojo draudimo, atėjimas į rinką, galiausiai menkas gyventojų finansinis raštingumas. Kita vertus, yra tiesioginė priklausomybė tarp BVP augimo ir išlaidų draudimui didėjimo. Todėl spartus Lietuvos ekonomikos augimas sudaro prielaidas ir tolimesniam draudimo rinkos augimui“, – teigė A.Romanovskis.
Augimą stabdo konkurencija
Jis taip pat pripažino, kad Lietuvoje ne gyvybės draudimo rinkos augimą, kuris pagal pasirašytas draudimo įmokas pernai siekė tik 0,96 proc., stabdo didelė konkurencija, kuri neleidžia draudikams didinti paslaugų kainų.
Asociacijos duomenimis, pagrindinėms draudimo rūšims vienas Lietuvos gyventojas pernai vidutiniškai skyrė 103 eurus, iš kurių 46 eurai teko vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui, 30 eurų – „kasko“ draudimui, 27 eurai – turto draudimui. Estijoje pagrindinėms draudimo rūšims vidutiniškai skiriama 172 eurai, Latvijoje – 109 eurai.
Vienas Lietuvos gyventojas pernai vidutiniškai skyrė 103 eurus.
Pasak A.Romanovskio, kalbant apie gyventojų turto draudimą, Lietuvoje vis dar didžiausias yra gyvenamųjų namų draudimo lygis – net 50 proc. jų yra apdrausti, butų – 24 proc., o namų – tik 17 procentų.
„Namų draudimo populiarumą galima paaiškinti tuo, kad jis buvo privalomas sovietiniais laikais, todėl daugelis šalies gyventojų, ypač provincijoje, vis dar turi išlikusį įprotį draustis. Be to, potencialios namų draudimo žalos yra didesnės nei gyvenant bute“, – sakė A.Romanovskis.
Jo teigimu, butus žmonės Lietuvoje dažniausiai draudžia privalomai, pirkdami juos už paskolas. Tikrą lietuvių draudimo sąmoningumo lygį, anot A.Romanovskio, rodo namų turto draudimas, kadangi jis visuomet buvo ir yra savanoriškas.
„Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad šis sąmoningumo lygis auga – namų turto išdraustumas, palyginti su 2011 metais, padidėjo 4 procentiniais punktais“, – sakė Draudikų asociacijos vadovas.
Bendras transporto priemonių draudimo lygis „kasko“ draudimu sudaro tik 16 proc., nes šiuo draudimu daugiausia draudžiamos nauji, iki dešimtiems metų automobiliai. „Kasko“ draudimas yra populiariausias tarp juridinių asmenų – 42 proc. apdraustų automobilių, tuo tarpu gyventojai jų yra apdraudę tik 10 proc.
„Kasko“ draudimu apdrausta 46 proc. iki dešimties metų automobilių, o naujų automobilių segmente šis rodiklis siekia beveik 100 proc. – tai lemia, jog jie dažnai yra perkami lizingu ir tokiu atveju „kasko“ draudimas yra privalomas.
