Mėguvos kaimo projektą įgyvendina įmonė „Saukupa“, gavusi didesnę nei 8 mln. litų paramą iš ES struktūrinių fondų. Viso projekto sąmata siekia 16,5 mln. litų. Tikimasi, kad šios investicijos atsipirks per šešerius metus.
Per tiek laiko nauja pramogų ir poilsio zona turėtų tapti nauju turistų traukos centru, siūlančiu kitokią aplinką nei kaimyninėse Palangoje ir Šventojoje.
Triukšminga Palangos publika nelaukiama
Stuomeningame Žibininkų beržyne per dvejus metus iškilo 34 statiniai: 17 vienaaukščių ir 7 dviaukščiai poilsio nameliai bei amatininkų dirbtuvės, kuriose kaimo svečių lauks edukacinės programos.
Sakoma, kad, jei nori turėti gerą būstą, turi naudoti medį, išaugusį būtent tame regione, kuriame statai. Todėl mūsų pušis – iš Žemaitijos.
„Molio žiedimas, duonos kepimas, gintaro dirbinių gaminimas. Čia bus ir žolininkų, tekstilininkų. Kasdien siūlysime vis kitą programą, kad poilsiautojams nebūtų nuobodu“, – pasakojo projekto įgyvendinimo konsultantas, atsakingas už rinkodarą, Raimundas Vaitiekūnas.
Kaimelio svečiams bus siūloma išsinuomoti dviračius, leistis į šiaurietiško ėjimo žygius mišku, pajodinėti, uogauti ar grybauti. Po to – nerti į maždaug už 3,5 km tyvuliuojančią jūrą ar atsipalaiduoti SPA centre.
Projekto plėtotojai neslepia, kad orientuojasi į kitokią nei Palangos publiką – bėgančią nuo miesto triukšmo į gamtą ir tylą, o ne J.Basanavičiaus gatvės šurmulį.
Turi autonominę komunikacijų sistemą
Keturių asmenų poilsis dviaukščiame namuke parai šeimai atsieis apie 260 litų su maitinimu.
R.Vaitiekūnas įsitikinęs, kad tai – labai konkurencinga kaina. „Galime būti lankstesni, nes nesame priklausomi nuo centrinės miesto komunikacijų sistemos: turime savo vandenį, šildymo ir nuotekų sistemas“, – paaiškino R.Vaitiekūnas.
Šeimai skirti liukso klasės numeriai – tai dviejų aukštų vila su svetaine, lauko terasa pirmame aukšte ir dviem atskirais dviviečiais miegamaisiais antrajame.
Vilos suręstos tik iš natūralių medžiagų, nenaudojant sintetikos ar putoplasto. Plytos buvo pagamintos Belgijoje, mediena vidaus apdailai išpjauta iš lietuviškos pušies.
„Sakoma, kad, jei nori turėti gerą būstą, turi naudoti medį, išaugusį būtent tame regione, kuriame statai. Todėl mūsų pušis – iš Žemaitijos, – aiškino R.Vaitiekūnas.
Britai irgi labai susidomėję mūsų kaimu: telieka suformuluoti pasiūlymų paketą ir jie su malonumu atvyks į Klaipėdą, o mes autobusais juos atsivešime čia.
Jis pažymėjo, kad kuriant Mėguvos kaimo koncepciją remtasi istoriniais šaltiniais, konsultuotasi su Lietuvos liaudies buities muziejumi, Klaipėdos universiteto archeologais, Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir paminklotvarkos skyriaus specialistais.
„XI–XIII amžiuje čia jau buvo Mėguvos teritorija, kurioje gyveno mūsų protėviai. Jie buvo ekonomiškai stiprūs, nes turėjo pakankamai gintaro, ir karingi, nes nenusileisdavo net vikingams. Tačiau tada, kai kūrėsi Kuršo žemės, Mėguva su visais savo piliakalniais žlugo“, – pasakojo R.Vaitiekūnas.
Investuos į poilsį, o ne gydymą?
Mėguvos kaimo prieglobstis turėtų patikti tiek ieškantiems privatumo, ramybės ir poilsio, tiek norintiems pasirengti svarbiam susitikimui ar nusiteikti rimtoms deryboms. Čia bus galima organizuoti ir konferencijas, įmonės ar asmenines šventes.
Iš viso vilose galima apgyvendinti apie 260 žmonių. Tikimasi, kad Mėguvos kaimas kasmet pritrauks apie 27 tūkst. turistų, iš jų apie 5 tūkst. užsieniečių.
„Europiečiai ypač orientuojasi į gamtą. Tokį poilsį labai mėgsta skandinavai. Britai irgi labai susidomėję mūsų kaimu: telieka suformuluoti pasiūlymų paketą ir jie su malonumu atvyks į Klaipėdą, o mes autobusais juos atsivešime čia“, – sakė R.Vaitiekūnas.
Jis pasidžiaugė, kad Mėguvos kaimo koncepcijai labai palanki praėjusiais metais priimta Europos direktyva, sakanti, kad įmonės turėtų rūpintis darbuotojų sveikatinimu, o ne mokėti už gydymą, kai jie susirgs – reikia investuoti į tai, kad darbuotojas būtų sveikas.
„Boeing“, „Renault“, „Peugeot“, „General Electric“ ir kitos įmonės mielai siųstų savo darbuotojus pas mus.
„Kalbėjomės su Nyderlandų, Vokietijos, Italijos, Šveicarijos kompanijomis. „Boeing“, „Renault“, „Peugeot“, „General Electric“ ir kitos įmonės mielai siųstų savo darbuotojus pas mus“, – teigė R.Vaitienūnas, tačiau neslėpė, kad oficialių susitarimų nė su viena iš jų dar nėra.
Lygiuosis į „Michelin“ standartus
R.Vaitiekūnas įsitikinęs, kad visai netoliese veikiantis pramogų kompleksas „HBH Juozo alus“ Mėguvos kaimui nebus tiesioginis konkurentas.
Klientas, į kurį orientuojasi projekto plėtotojai, yra rafinuotesnis – ne cepelinų valgytojas.
„Neiname į HBH nišą, norime daug aukštesnio lygio virtuvės, lygiuojamės į „Michelin“ standartus“, – neslėpė ekskursiją po Mėguvos kaimą vedęs R.Vaitiekūnas ir prasitarė, kad kaip tik šiuo metu vyksta derybos su keliais virėjais iš Italijos ir Prancūzijos.
„Dabar juk madinga porai metų atvykti padirbėti į svečią šalį“, – šypsojosi vyras.
Vieta – ta pati, projektas – kitas
Mėguvos kaime, poilsiautojų lauksiančiame maždaug rugsėjį, bus įdarbinta apie 20 žmonių. Dar triskart tiek darbuotojų reikės kitam kaimelio pašonėje baigiamam projektui – turizmo ir sveikatingumo kompleksui „Natura Termo Spa“.
Projektą vykdo 2008 metais įkurta privataus kapitalo įmonė „Atostogų parkas“. Šveicarų apskaičiavimu, komplekso Žibininkuose kaina turėjo siekti 23 mln. eurų, o lietuviai išsiteks į 19,2 mln. litų. 10 mln. litų šios sumos sudaro ES struktūrinių fondų parama.
Panaudodami čia pat išgaunamus geoterminio ir mineralinio vandens bei sapropelio išteklius sukursime naujus kosmetikos ir sveikatingumo produktus bei paslaugas, naudojamas tik mūsų SPA centre.
R.Vaitiekūnas ir apie šį projektą gali pasakoti iki užkimimo. Viešbutyje bus 31 numeris: 2 apartamentai, 27 dviviečiai ir 2 vienviečiai kambariai.
Neišeinant iš pastato poilsiautojai galės patekti į vandens pramogų zoną, kur jų lauks 25 metrų keturių takelių sportinis plaukimo baseinas, sūkurinės masažinės vonios, vandens treniruokliai, vaikų plaukimo mokymo zona.
Be to, bus kviečiama pasimėgauti žemės gelmėse mineralais prisotinto sūrimo baseinu, geoterminio ir mineralinio vandens, aromatizuoto natūraliomis vaistažolėmis, voniomis bei natūralaus purvo (sapropelio) sveikatinimo galimybėmis.
„Panaudodami čia pat išgaunamus geoterminio ir mineralinio vandens bei sapropelio išteklius sukursime naujus kosmetikos ir sveikatingumo produktus bei paslaugas, naudojamas tik mūsų SPA centre. Kosmetikos gamintojai iš Italijos jau paėmė mūsų žaliavų – vandenį, sapropelį, gintaro dulkes. Jie sukurs mums kosmetikos liniją“, – pasakojo R.Vaitiekūnas.
Reikalavimas personalui – kalbų mokėjimas
Vandens pramogų zonoje veiks kelios pirtys, hamamas, poilsio zona. Antrame komplekso aukšte įsikurs grožio salonas su 24 masažo kabinetais. Galvojama ir apie miego akademiją.
Šiltuoju sezonu lauke, po atviru dangumi, poilsiautojai lepinsis ne tik saule, bet ir vandens pramogomis: čia irgi veiks kelios sūkurinės vonios, dar vienas 25 metrų baseinas su kaskada.
Iš viso Mėguvos kaime ir „Natura Termo Spa“ komplekse veiks keturios maitinimo vietos: vasaros kavinė, restoranas, baras ir „grilinė“.
Viliamasi, kad visi projekto įgyvendinimo darbai bus baigti iki metų pabaigos. Tačiau R.Vaitiekūnas bijo prognozuoti, nes jau ne kartą įsitikino: žmonės planuoja – Dievas juokiasi.
Neiname į HBH niša, norime daug aukštesnio lygio virtuvės, lygiuojamės į „Michelin“ standartus.
Mėguvos kaimas duris poilsiautojams turėjo atverti dar šią vasarą, tačiau aplinkybės susidėliojo nepalankiai: net pora rangovų bankrutavo, buvo sunku rasti kvalifikuotų specialistų.
„Natura Termo Spa“ komplekse turėtų dirbti apie 70 žmonių. Vienas pagrindinių reikalavimų personalui – kalbų mokėjimas.
Manoma, kad per pirmus trejus turizmo ir sveikatingumo centro metus jį aplankys daugiau nei 460 tūkst. turistų, iš kurių beveik 24 tūkst. sudarys svečiai iš užsienio.
