Dvyliktasis Sankt Peterburgo tarptautinis dujų forumas vyko spalio 31-lapkričio 3 dienomis, „Expoforum“ kongresų ir parodų centre.
Renginio tinklapyje skelbta, kad jame dalyvaus 17 tūkst. dalyvių iš 52 šalių. Tarp jų – ir Lietuvos. Oficialiai paskelbtame ilgame renginyje dalyvaujančių institucijų ir dalyvių sąraše buvo įrašyta ir mūsų šalyje įkurta ir veikianti įmonė UAB „Gazimpeksas“.
Dar daugiau – šalia „Expoforum“ kongresų ir parodų centro ta proga buvo iškelta ir lietuviška trispalvė, kurią užfiksavo fotografas Maksimas Konstantinovas.
Šalia centro pakeltos ir Estijos, Vokietijos, Nyderlandų, Venesuelos, Maroko, Kinijos, Japonijos, Turkijos, Belgijos, Irano, Indijos ir kitų valstybių vėliavos.
Dalyvių sąraše – ne viena įmonė, kuriai pritaikytos sankcijos dėl karo Ukrainoje. Tarp jų ir didžiausia Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ ir jos padaliniai. Prie organizavimo prisidėjo ir dalyvavo nemažai Rusijos institucijų bei valdžios atstovų, tarp jų – Rusijos dalinai okupuoto Ukrainai priklausančio „Chersono regiono" valdžios atstovai.
Įmonės įkūrėjas: vykdydami veiklą vadovaujamės įstatymais
Nusiuntus užklausą UAB „Gazimpeksas“, savo komentarus 15min pateikė įmonės direktoriaus pavaduotojas, įmonės steigėjas Jonas Šarkauskas.
Jis pabrėžė, kad UAB „Gazimpeksas“ savo ekonominę veiklą vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
„Mūsų įmonė neprekiauja produktais ir prekėmis, kurios yra draudžiamos ES reglamentų, JK, JAV, Jungtinių tautų, Šveicarijos konfederacijos ribojamųjų priemonių (ekonominių sankcijų). UAB „Gazimpeksas“ nepalaiko dalykinių santykių su asmenimis, įtrauktais į ES, JK, JAV sankcijų sąrašus. Mūsų įmonė teikia deklaracijas, duomenis ir informaciją kompetentingoms viešosios valdžios ir valdymo institucijoms įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka“, – komentare nurodė J.Šarkauskas.
Įmonės dalyvavimo Sankt Peterburgo tarptautiniame dujų forume fakto J.Šarkauskas nepaneigė, tačiau plačiau nekomentavo.
Dėmesio sulaukė šią žiemą
Nuo 1992 m. įkurta įmonė „Gazimpeksas“ iki karo Ukrainoje daugiausia buvo žinomas Telšių apylinkėse, kur turi savo dujų pilstymo stotį ir degalinę. Tiesa, ji veiklą vykdo ir kituose regionuose. Įmonė savo tinklapyje skelbia, kad prekiauja suskystintos naftos dujomis, naftos produktais, turi licencijas tiekti gamtines dujas, užsiima dujofikacijos projektais.
Vis dėlto, 2023 m. vasarį, naujienų agentūrai „Reuters“ paskelbus, kad 2022 m. bendras suskystintų naftos dujų (SND) tiekimas į Lietuvą padidėjo 8,5 karto ir pasiekė iki 72 tūkst. tonų, šiomis dujomis prekiaujančio „Gazimpekso“ įkūrėją J.Šarkauską kalbino LNK žinios ir gausiai citavo pagrindinė Lietuvos internetinė žiniasklaida.
Kaip televizijai kalbėjo J.Šarkauskas, „Gazimpekso“ importo balanse rusiškos dujos 2021 m. sudarė 39 proc. importuojamų dujų, o 2022 metais – 74 procentų. Beveik visas propano importas taip pat atkeliavo iš Rusijos.
15min paklausus apie dabartinį įmonės importo balansą, J.Šarkauskas buvo lakoniškas.
„Nuo detalesnių komercinės veiklos komentarų esame linkę susilaikyti“, – rašoma bendrovės atsiųstame atsakyme.
Suskystintos naftos dujos (SND) savo sudėtimi ir distribucija skiriasi nuo suskystintų gamtinių dujų (SGD).
SND nėra tapačios per Klaipėdos SGD terminalą importuojamoms SGD. Reikšmingai skiriasi ir dujų sudėtis, charakteristikos bei panaudojimo būdai. SND naudojamos automobiliuose, buitiniuose dujų balionuose, šildymui ar tam tikrose gamybos įmonėse.
„Nėra kur nupirkti propano. Jeigu būtų kur jo nupirkti, tai aišku, kad mes nepirktume iš Rusijos. Jeigu Europoje kainuoja 675 dolerius, tai iš Rusijos propaną mes perkame už 470“, – žiemą LNK žinioms aiškino J.Šarkauskas.
2023 m. vasarį skelbė naujienų portalas alfa.lt taip pat skelbė, kad „Gazimpekso“ tiekiamą produkciją pirko ir kai kurios valstybinės įstaigos. Šią paslaugą įmonė teikė laimėjusi viešuosius konkursus.
Tarp tokių įmonių buvo Vilniaus dailės akademija, viešoji įstaiga Skuodo kultūros centras, savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis, Valstybinių miškų urėdija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos, skelbė alfa.lt
Sušmėžavo ir sulaikytų vagonų kontekste
Kovo mėnesio pradžioje buvo pranešta, kad Kenos geležinkelio stotyje buvo sulaikyti 37 vagonai su nafta ir dujomis. Iš pradžių teigta, kad beveik visas krovinys yra užsakytas „Lukoil“ grupės įmonių. Vėliau patikslinta, kad tokių vagonų buvo apie 30, o dar 7 vagonai su jau ne su nafta, o su rusiškomis dujomis turėjo būti gabenami į Marijampolę.
Valstybės institucijos 15min tuomet nekomentavo, kam priklauso šis krovinys, tačiau15min šaltinių teigimu, 7 vagonų krovinys buvo „Gazprom“ grupės dujų krovinys, kuris galėjo būti skirtas Lietuvos įmonei „Gazimpeksas“.
Vienintelė „Gazimpeksas“ akcininkė nuo 2020 gruodžio 14 d. yra Oksana Eliseeva. Registrų centrui pateiktuose dokumentuose anksčiau ji nurodyta kaip Rusijos, o šiais metais – jau kaip Lietuvos pilietė.
Įmonės generalinis direktoriaus pareigas užima Nikolay Eliseev. Šias pareigas jis užima nuo 2023 m. balandžio, tiesa, vadovo pareigas eina nuo 2021 m. pradžios. Paskutinio akcininkų susirinkimo metu buvo pakeistas tik pareigų pavadinimas iš „direktorius“ į „generalinis direktorius“.
Iki 2020 m. gruodžio vieninteliu akcininku ir vadovu buvo „Gazimpekso“ įkūrėjas J.Šarkauskas.
Daliai prekiaujamų rusiškų dujų sankcijos nėra taikomos
Prekyba rusiškomis SND dujomis nėra neteisėta – jos į sankcijų paketus nebuvo įtrauktos, šios dujų rūšies iki šiol nepalietė ir Lietuvos įstatymai.
Energetikos ministerija, reaguodama į šią žiemą kilusį sujudimą dėl rusiškų SND dujų, tik žodžiu pagrūmojo importuotojams, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi.
„Rusiškų suskystintų naftos dujų importas ir verslo santykiai su Rusija yra vertintini kaip moralinis aspektas ir tų įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precedento neturinčiais karo Europoje laikais“, – komentare BNS teigė ministerija.
Po Rusijos agresijos Ukrainoje 2022 m. vasarį įvairios šalys paskelbė daugybę sankcijų įvairioms veiklos sritims. ES jau priėmė 11 sakcijų paketų, o šiuo metu rengiamas 12-tasis. Tiesa, ES dujoms iš Rusijos sankcijų iki šiol nėra įvedusi.
Tam tikrų veiksmų, siekdama užkardyti energetinių išteklių iš Rusijos patekimą, ėmėsi pati Lietuva. SGD importas iš Rusijos į Lietuvą per Klaipėdos terminalą sustabdytas nuo pernai kovo, o nuo balandžio rusiškų dujų importas visiškai nutrauktas, paliekant tik tranzitą į Kaliningradą – pernai birželį visa tai uždrausta įstatymu, rašo naujienų agentūra BNS.
Pažymėtina, kad Lietuvos sankcijos SGD dujomis prekiaujantiems verslams nėra taikomos SND rinkai. Apie apribojimus SND – šias dujas tiekia jau minėtąsis „Gazimpeksas“ ir kitos Lietuvos įmonės – šiuo metu nėra kalbama nėra.
