Oficialiai Rėkyvos durpynas veikia nuo 1947-ųjų, tačiau Rėkyvos elektrinė durpes kūrenimui rinko ir vežė jau nuo 1922-ųjų. 1999 metais į įmonę investuotas Vakarų Europos kapitalas.
Šiandien AB „Rėkyva“ valdo Vokietijos šeimos verslo įmonė – profesionalių durpių substratų ir aukštos kokybės samaninių durpių žaliavos tiekėja. Čia gaminamų produktai eksportuojami plačiai po pasaulį.
Traukinys ant pelkės
Kelios dešimtys pedagogų smalsiai apžiūrinėjo senutėlį garvežį su ne ką jaunesniu vagonu. Siauri bėgiai, susmukę pabėgiai, nusilupę dažai. „Tikriausiai čia jūsų muziejinė vertybė“, – smalsavo pedagogai.
Traktoriai klimpsta, o traukinys per bėgius slegia paviršių labai mažai.
Kelionės gidas Virginijus Adomaitis, žaliavos padalinio vadovas, tik šyptelėjo: „Sėskite į traukinį – važiuosime apžiūrėti durpyno. Mes šiuo geležinkeliu, ypač drėgnu metų laiku, vežame durpes, darbuotojus. Traktoriai klimpsta, o traukinys per bėgius slegia paviršių labai mažai – nepakeičiamas dalykas.“
Bėgiai kreivoki, tačiau tai čia dirbantiems tik smulkmena. Bėgiai patiesti tiesiai ant minkšto pagrindo. Klojami pabėgiai, o kartais tiesiog nukirsti berželiai. Ant jų tvirtinami bėgiai. Štai jums ir neklimpstantis geležinkelis, kurį nėra labai sudėtinga perkelti kitur.
Durpės – geriausia terpė augalų šaknims
Šiuo metu „Rėkyva“ išgauna tik augalininkystei, o ne kurui naudojamas durpes. Kelionės palydovas išaiškino, jog kurui tinka žemapelkėse kasama žaliava, o čia – aukštapelkė. Skiriasi šių durpių cheminė sudėtis.
Daugiausia durpių surenkama renkant „miltus“ nuo durpyno paviršiaus.
Čia renkamos durpės nėra daugelio įsivaizduojama labai derlinga medžiaga.
„Tai tiesiog labai švari terpė, kurioje galima auginti daržo gėrybes, augalus, gėles. Gamybos procese iš durpių „miltų“ yra pagaminamas įvairiausio smulkumo gruntas, kurį galima pritaikyti bet kokiems augalams.“
Riedant traukiniu iš vienos pusės – didžiuliai laukai su durpių blokais. Tai šlapiai iškastos durpės. Jos labai vertingos tuo, kad perdirbant jas galima smulkinti į bet kokio norimo dydžio gabalėlius. Su „miltais“ žymiai daugiau darbo, tačiau šlapias durpes sunkiau išgauti.
Daugiausia durpių surenkama ne kasimo būdu, o, paprastai tariant, renkant „miltus“ nuo durpyno paviršiaus. Durpyno teritorijoje zuja traktoriai su prikabintais specialiais agregatais. Tai didžiuliai siurbliai. Jie nuo paviršiaus nusiurbia kelis milimetrus smulkių durpių, vėliau jas išverčia lauko gale.
Nusiurbia 7 centimetrus, o atauga du milimetrai
Daugiausia važinėja kanadietiška technika. Ji lengvesnė, traktoriai sunaudoja mažiau degalų, o norint išpilti durpes cisterna tiesiog paverčiama ant šono. Analogiška rusiška technika – vikšrinė, todėl jos tempimui reikia daugiau energijos. Surinktos durpės išpilamos per transporterį. Tai pareikalauja taip pat daugiau sąnaudų.
Paskaičiuota, kad „Rėkyvos“ durpynas tokiu pat tempu gali būti eksploatuojamas dar 20-30 metų.
Rėkyvos durpynas – tai 560 hektarų plyno durpių lauko. Eksploatuojamas durpynas po truputėlį „senka“, žemėja. Per metus nuo viso ploto nusiurbiami 5-7 centimetrai durpių. Jei labai geri metai – 10 cm. Durpės šiek tiek atsinaujina – apie porą milimetrų per metus.
Tai reiškia, kad durpyno klodai kažkada bus išnaudoti. Apskaičiuota, kad „Rėkyvos“ durpynas tokiu pat tempu gali būti eksploatuojamas dar 20-30 metų. Vėliau teks keltis į kitą vietą, o išnaudotą durpyną keliems amžiams palikti – lai atsinaujina.
Traukinys su ekskursantais stabteli. V.Adomaitis parodo į palyginti nedidelį plotą, uždengtą šiaudais. Tai eksperimentinis laukas. Jame bendrovė pasėjo kiminus ir stebi, kokiu greičiu jie auga. Gal tai bus durpių pramonės ateitis? Gal nebereikės ieškoti naujų klodų? Durpės užaugs pačios?
