„Būna, kad, kai atšyla, pamatome, kad pardavimai kyla, o vėsesniu oru būna stagnacija, pardavimų yra mažiau“, – 15min sakė „Bikko“ atstovas Stanislovas.
Tačiau, nors gegužė ir bus šaltesnė, nei prognozuota anksčiau, pardavėjai šalčių nesibaimina.
„Žmonės vis tiek nori važiuoti dviračiu, planuoja pirkinį pavasariui ir į tuos orus gal nelabai kreipia dėmesio. Tuo labiau ir prognozės ne visada būna tikslios. Pirkėjai dažniausiai suaktyvėja, kai atšyla orai, mes ir laukiam tokių orų – 15-20 laipsnių, kai pašviečia saulutė. Tada prasideda antplūdis, ypač savaitgaliais“, – pasakojo Stanislovas.
Pasak jo, kasmet lietuviai dviračių perka vis daugiau, dažniau ieško pigesnių, miesto dviračių. Dviračių kainos yra įvairios, pavyzdžiui, pigu.lt parduodamų dviračių kaina svyruoja nuo 109 iki 759 eurų.
Prekiauja geru oru
„Mes parduodame gerą orą, blogu oru sunkiau prekiauti. Vis tiek turime visi lūkesčių, kad ateis ir pavasaris, ir vasara. Parduotuvėse galbūt lengviau rasti laiko su pardavėjais pasikalbėti. Oras nėra ypatingai nenormalus, galėtų būti geresnis, bet teisingai apsirengus blogo oro nebelieka“, – 15min sakė dviračių parduotuvių tinklo „Umarai“ atstovas Gintautas Umaras.
Kol kas parduotuvės dar yra tuštesnės, tačiau jau netrukus, kai atšils, jas užplūs pirkėjai. Pasak jo, žmonės perka dviračius ir dėl sveikatos: „Jeigu gydytojo receptas yra judėjimas, tai dviratis yra puiki priemonė. Žmonės vis dažniau išdrįsta važiuoti plentu, treniruotis. Tai yra puiki kardiotreniruotė ir tiems, kurie turi viršsvorio, kurie nedaug judėjo – tai yra lengvesnis užsiėmimas, nei mėginti plaukti atvirame baseine ar bėgioti su visu tuo nešuliu, kurį užsiauginome.“
Dėl šaltų orų neišgyvena ir Pigu.lt. Pasak parduotuvės atstovų, dviračių užsakymų jau padaugėjo, o, palyginti su praėjusiais metais, fiksuojamas didelis – net 50 proc. – pardavimų šuolis.
„Didelės įtakos dėl orų nematome. Sezonas dar tik prasideda, o dviratis nėra ta prekė, kurią žmogus perka sulaukęs karščio. Dviratis – viso sezono prekė, dėl to šiai prekei „atšalimas“ nelabai turi įtakos“, – sakė parduotuvės atstovai.
Trūksta infrastruktūros
G.Umaro teigimu, vis daugiau žmonių dviračiu važiuoja į darbą.
„Yra patogumų, pavyzdžiui, gali naudotis autobusams skirtomis juostomis. Į miestą galima nuriedėti lengvai. Žinoma, reikia vakare grįžti ir infrastruktūra, orai labai stipriai lemia“, – sakė jis.
G.Umaras pasakojo, kad olandai, norvegai, vokiečiai paprastai perka maždaug tokį patį skaičių dviračių – po 50-60 dviračių tūkstančiui gyventojų kasmet. Tuo metu lietuviai nuperka 12-14 vienetų tūkstančiai gyventojų, o Čekija džiaugiasi, kad dviračių pradedama parduoti daugiau nei automobilių.
Kalbėdamas apie dviračių pirkimus Europoje, jis išskyrė suomius: „Ten parduodama 57 dviračiai tūkstančiui gyventojų. Pagal šį rodiklį Suomija lenkia tokias pripažintas dviratininkų šalis kaip Nyderlandus, Vokietiją, Belgiją, Daniją. Jie ginkluojasi dviračiais, kovodami už savo sveikatą. Požiūris labai daug reiškia.“
Pasak jo, suomiai turi blogesnį orą nei lietuviai, tiesa, turi žymiai geresnę infrastruktūrą, kuria lietuviai pasigirti negali.
„Kiekvieną pavasarį tą patį pasakau, kad, jeigu valdininkai kalba, kad dviračių infrastruktūra yra vystoma, tai tegul atsako į klausimą: ar galėtume savo vaikus ir anūkus ramiai išleisti į mokyklą už 2-3 kilometrų, kai reikėtų kirsti gatvę? Ar išleistume vaiką važiuoti dviračiu tais keliais? Ne“, – kalbėjo jis.
