Ar spręsdami ekonerimo padarinius gyventojai imasi veiksmų, saugančių aplinką? Ar tvarumą deklaruojantys verslai įgyvendina savo užsibrėžtus tikslus?
Specialistų teigimu, Lietuvoje vis dar populiaru deklaruoti susirūpinimą aplinkosauga ir jaudintis dėl didėjančio užterštumo, tačiau realiai nesiimti jokių veiksmų.
Vien įstatymų nepakanka
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros docentė dr. Renata Dagiliūtė sako, kad globaliame pasaulyje visi esame susiję, taigi, svarbi tiek gamintojo, tiek vartotojo atsakomybė, reguliaciniai mechanizmai ir savanoriški įsipareigojimai mažinti aplinkos taršą.
Vartotojai gali daryti spaudimą atsisakydami vienų ar kitų prekių ar paslaugų, o verslas turėtų prisidėti sprendžiant problemas ir dar prieš pradedant veiklą įvertinti ir integruoti aplinkos bei kitus darnumo aspektus į gamybos ir verslo modelius bei kasdienę veiklą.
Jos teigimu, tam tikrus aplinkosaugos aspektus reguliuoja įstatymai, tačiau siekiant atliepti visuomenės lūkesčius ir aplinkos tausojimo poreikį, reikėtų įsipareigojant mažinti taršą daugiau nei reikalauja įstatymai, ieškant aplinkai palankių alternatyvų ir iš esmės peržiūrint įmonės, organizacijos kultūrą bei nuostatas. Mat, aplinkai draugiškos, darnios organizacijos, įmonės ar veikimo modeliai ateityje tiesiog bus norma.
R.Dagiliūtė aiškina, kad šalia reguliacinių priemonių ir spaudimo orientuotis į klimatui draugišką gamybą, galima bendrai kalbėti apie efektyvesnį išteklių naudojimą, perėjimą prie atsinaujinančios energijos naudojimo gamybos procese, renkantis transportavimo priemones, investuojant ir kuriant ekoinovacijas, naujus verslo modelius, pasirenkant atitinkamus tiekėjus ir žaliavas:
„Vartotojai savo kasdiene veikla ir pasirinkimais taip pat gali sumažinti savo anglies pėdsaką: galime kalbėti apie namų renovaciją, žalios energijos pasirinkimą ar tapimą elektrą gaminančiu vartotoju, bet taip pat svarbu – kaip keliaujame, ką valgome, ar nešvaistome maisto, kiek bei ko perkame. Darnus/tvarus vartojimas tai ne vien ekologiškų produktų vartojimas, tai vartojimas remiantis „pakankamumo“ principu“.
Su panašia problema susiduria ir Estija, kurios menų akademijos (EKA) tvaraus dizaino ir medžiagų laboratorijos projektų vadovė Anna Lohmatova sako, jog prie bendro sąmoningumo itin prisideda šalies vyriausybė. Estijoje visuomenė apie gamtos apsaugą yra informuojama įvairiais kanalais, įskaitant technologijas ir edukacines priemones.
Mokyklose vykdomos švietimo programos įtraukiant aplinkosauginį švietimą į mokymo programas. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka labai svarbų vaidmenį šviesdamos visuomenę gamtos apsaugos klausimais per seminarus ir informacines kampanijas.
„Kai kurios Estijos organizacijos naudoja svetaines ir socialinę žiniasklaidą, kad pateiktų informaciją apie gamtosaugos pastangas, aplinkos naujienas ir savanoriavimo galimybes. Taip pat kuriamos programos ir internetiniai įrankiai, padedantys žmonėms sekti vietinę florą ir fauną, pranešti apie aplinkos problemas ir sužinoti apie tvarią praktiką“, – sakė A.Lohmatova.
ES tvarumo direktyvos paspartino pokyčius
Dalis Lietuvos verslų tvarumo iniciatyvas taikė dar prieš pasaulį sukrečiant Gretos Thunberg aktyvizmo kampanijoms bei ES paskelbiant pirmuosius reikalavimus. Nemažai įmonių susizgribo ir ėmė galvoti apie pokyčius tik tada, kai nebeliko kitos išeities norint toliau veikti. Tuomet ėmė rastis ir piktnaudžiavimo bei vadinamojo „žaliojo proto plovimo“ atvejų.
Pasak R.Dagiliūtės, ES Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva ir įmonių darnumo ataskaitų standartai bei su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje reglamentas skatins viešumą ir skaidrumą bei taps paskata įmonėms galvoti apie savo veiklos tvarumą iš esmės.
„ES taksonomijos reglamentas apibrėžia, kas yra darni veikla, įmonės turės atitikti numatytas sąlygas, laikytis „žalos nedarymo“ principo bei reikšmingai prisidėti bent prie vieno iš numatytų aplinkosauginių tikslų. Tuo pačiu tai leis sumažinti piktnaudžiavimo „žaliaisiais“ teiginiais atvejų. Būtent dėl to naudos bus ne tik investuotojams ar finansinėms institucijoms, bet ir vartotojams“, – sakė docentė.
Puikiu pavyzdžiu savanoriškai taikyti tvarumo principus gali būti Estija, kurios vyriausybė žaliąsias idėjas skatina net universitetuose ir nepelno organizacijų veiklose. Anot A.Lohmatovos, Estijos universitetai ėmėsi reikšmingų žingsnių, kad tvarumo principai būtų integruoti į jų veiklą ir akademines programas.
Ji pateikė keletą pagrindinių principų:
• Mokymo programų integravimas: kai kurie Estijos universitetai įtraukė su tvarumu susijusius kursus ir programas į savo mokymo programas. Studentai turi galimybę studijuoti aplinkos mokslų, atsinaujinančios energijos, tvaraus žemės ūkio, žiedinio dizaino ir kitus aktualius dalykus.
• Mokslinių tyrimų iniciatyvos: Estijos universitetai aktyviai dalyvauja aplinkosaugos tyrimuose, kuria tvarias technologijas ir atlieka tyrimus, sprendžiančius neatidėliotinus aplinkosaugos iššūkius.
• Žaliosios iniciatyvos: Universitetai savo miesteliuose įgyvendino ekologišką praktiką, pvz., atliekų mažinimą, energijos vartojimo efektyvumo gerinimą ir tvaraus transporto galimybes.
• Bendradarbiavimas: Estijos universitetai dažnai bendradarbiauja su vyriausybinėmis agentūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdami skatinti tvarią plėtrą.
„Dar tikrai yra, kur tobulėti, tačiau atrodo, kad einame teisingu keliu ir vienintelis kelias į priekį yra tvarumo ir cirkuliacijos kryptimi“, – sakė Estijos menų akademijos atstovė.
Savo patirtimi akademija dalijasi ir su partneriais 10 Europos universitetų aljanse „Transform4Europe“, kurio nare kartu su VDU ji yra. Tvarumo principų diegimą savo aukštojo mokslo įstaigose aljanso nariai paskelbė viena iš prioritetinių sričių ateinančiais metais ir sieks ne tik skirti dar didesnį dėmesį naujausiems mokslo tyrimams, studijų programoms, bet ir iniciatyvoms, prisidedančioms prie klimato kaitos švelninimo.
Teks palaukti, kol pasikeis kartos
Lietuvos gyventojai vis dažniau domisi darnumo, aplinkos apsaugos, socialinio teisingumo temomis, yra aktyvesni bei sąmoningesni. Bet tam, kad darnumas taptų įprasta gyvenimo dalimi, pasak R.Dagiliūtės, tikriausiai, dar turėsime palaukti, kol visiškai pasikeis kartos.
Tam reikia ir tinkamo švietimo, socio-ekonominių sąlygų bei reguliacinės aplinkos. Tyrimai rodo, kad per 10 metų įvyko teigiamas pokytis ir Lietuvos gyventojų elgsena dabar yra palankesnė aplinkai.
Manoma, kad vyresni žmonės yra sąmoningesni, tačiau tyrimai rodo, kad amžiaus faktorius yra skirtingai susijęs su atskirais veiksmais. VDU docentė pabrėžė, kad vyresni žmonės yra labiau linkę taupyti vandenį, energiją, generuoja mažiau atliekų, dažniau rūšiuoja, perka vietinius produktus.
Gyventojai žino apie įvairias aplinkos problemas, yra susirūpinę, bet nesprendžia to savo elgesiu.
Tuo tarpu jaunesni linkę dažniau rinktis aplinkai draugiškus keliavimo būdus, dažniau apsvarsto produktų anglies pėdsaką. Moterys ar didesnių miestų gyventojai yra labiau linkę elgtis atsakingai, o Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės taip pat dažniau renkasi aplinkai palankias elgsenos formas.
„Kartais elgsena yra apribota ir esamos infrastruktūros ar teikiamų paslaugų. Elgseną veikia pastangos bei kaštai, žinios, vertybinės nuostatos, aplinkinių spaudimas. Ir Lietuvos, ir Europos mastu atlikti tyrimai rodo, kad egzistuoja žinojimo – elgsenos atotrūkis: gyventojai žino apie įvairias aplinkos problemas, yra susirūpinę, bet nesprendžia to savo elgesiu.
Tas galioja ir kalbant apie didesnį jaunimo susirūpinimą, pvz. klimato kaita. Europos mastu atliktas tyrimas rodo, kad jaunimas dažniau išreiškė klimato kaitos problemos svarbumą ir suprato asmeninę atsakomybę, tačiau vis tiek manė, kad labiau yra atsakinga valstybė ar verslas, pramonė, o jų pačių veiksmai ne visuomet yra klimatui palankūs. Lietuvoje klimato kaitos suvokimas tarp kartų nesiskyrė, tačiau nustatyti jau anksčiau įvardinti elgsenos skirtumai“, – apie žinojimo ir darymo atotrūkį kalbėjo R.Dagiliūtė.
Estai savo įtaką gamtai vertina valstybiniu ir asmeniniu lygiu, sako A.Lohmatova: „Visuomenė dalyvauja perdirbimo programose ir taiko tvarią energiją, kas gelbsti suvokiant savo įtaką ir darant teigiamus pokyčius. Kai kurie estai dalyvauja piliečių mokslo programose, kurios įtraukia visuomenę į duomenų rinkimą ir aplinkos stebėjimą, taip jie gali prisidėti prie mokslinių vertinimų. Visuomenės nuomonės apklausos apie požiūrį į aplinką padeda įvertinti susirūpinimą ir supratimą apie ekologinius klausimus“.
Ji pridūrė, kad estai vis labiau domisi ir prisitaiko prie naujovių, susijusių su klimato kaita ir jos švelninimu. Elektra varomų transporto priemonių naudojimas ir dviračių infrastruktūros plėtra bei nemokamo susisiekimo principų įgyvendinimas kai kuriuose miestuose rodo perėjimą prie klimatui palankesnių transporto galimybių.
„Visuomenės informuotumas ir dalyvavimas klimato kaitos streikuose bei aktyvumas aplinkosaugos klausimais rodo norą kovoti su klimato kaita tiesiogiai, tačiau klimato judėjimas mūsų šalyje dar gana silpnas“, – apibendrino pašnekovė.
VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).
