Kaip antradienį spaudos konferencijoje teigė įmonės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai ir analitikas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonė per importą yra pakankamai stipriai priklausoma nuo Kinijos – Lietuvos importo struktūroje Kinijai tenka dešimta vieta.
Tad ir Kinijoje sutrikusi gamyba tiesiogiai veikia Lietuvos gamybą. Visgi bent jau kol kas tas poveikis nėra didelis. Lietuvos statistikos departamentas paskelbė sausio mėnesio duomenis, kurie yra pirmieji konkretūs rezultatai, kaip Kinijoje išplitęs koronavirusas paveikė Lietuvos pramonę.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų sausį, palyginus su 2019 metų sausiu, tai visa Lietuvos pramonė produkcija išaugo 6,5 proc.
Koronavirusas neparklupdė Lietuvos verslo. Tačiau dalis Lietuvos sektorių, kurie užima pakankamai didelę dalį Lietuvos importo iš Kinijos struktūroje, šiek tiek nusėdę.
„Tai reiškia, kad koronavirusas nepražudė ir neparklupdė Lietuvos verslo. Tačiau reikia pripažinti, kad dalis Lietuvos sektorių, kurie užima pakankamai didelę dalį Lietuvos importo iš Kinijos struktūroje, šiek tiek nusėdę“, – atkreipė dėmesį A.Izgorodinas.
Labiausiai paveikė elektros įrangos gamybą
Didžiausią poveikį sutrikus komponentų tiekimui iš Kinijos pajuto du sektoriai. Elektros įrangos gamybos produkcijos apimtys sausį palyginus su situacija prieš metus nukrito 7 proc. Dar vienas nukentėjęs sektorius – kompiuterinių, elektroninių gaminių gamyba, kuri augo tik 0,4 proc.
Ekonomisto vertinimu, šių sektorių traukimąsi galėjo lemti sutrikęs ir pabrangęs importas. Iš vienos pusės, laiku iš Kinijos negavę komponentų, dalis gamintojų negali laiku atlikti užsakymų ir negauna eksporto pajamų. Prastovas tenka finansuoti iš nuosavo kapitalo, tačiau įmonėms tai nėra lengva padaryti, nes bankų paskolų portfelis verslui traukiasi jau ne vieną ketvirtį. Be to, nesulaukusios iš Kinijos komponentų įmonės ieško kitų tiekėjų, tačiau už produkciją jau tenka mokėti daugiau.
„Šie du sektoriai pajuto šiokį tokį poveikį dėl koronaviruso. Tačiau kituose sektoriuose, kurie irgi pakankamai stipriai priklausomi nuo importo iš Kinijos, situacija yra priešinga. Tad tikrai negalima sakyti, kad koronavirusas kardinaliai pakenkė Lietuvos ekonomikai“, – įdomią tendenciją pastebi A.Izgorodinas.
Tarkime, sausį fiksuotas beveik 17 proc. transporto priemonių gamybos augimas ir 9 proc. mašinos įrenginių segmento augimas.
Užsipirko komponentų prie kinų Naujuosius metus
Visos pramonės ir atskirų sektorių, priklausančių nuo importo iš Kinijos, augimą A.Izgorodinas aiškina dviem aplinkybėmis,
Pirma, dalis Lietuvos gamintojų istoriškai prieš Kinijos Naujųjų metų šventes, kuomet gamyklos užsidaro atostogoms, importavo daugiau žaliavų ir komponentų.
„Tai vyksta kasmet ir šiais metais įmonės tiesiog avansu nusipirko komponentų, ir nepaisant to, kad Kinijoje gamyklos stojo jau nuo sausio pradžios, dalis lietuviškų bendrovių dar turi žaliavų ir komponentų atsargų, tad gamina įprastu režimu“, – mano ekonomistas.
Kai kurios Lietuvos įmonės sėkmingai išnaudojo, kad Kinijos konkurentai negali laikinai gaminti dėl viruso.
Antra priežastis – sustojus gamybai Kinijoje, ES gamintojai, nuo kurių mūsų pramonė labai priklausoma per kontraktinės gamybos prizmę, pradėjo aktyviai ieškoti alternatyvių tiekėjų ir dalį užsakymų davė Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gamintojams.
„Kai kurios Lietuvos įmonės sėkmingai išnaudojo, kad Kinijos konkurentai negali laikinai gaminti dėl viruso“, – teigiamą tendenciją stebi A.Izgorodinas.
Ši tendencija gali atnešti Lietuvai naudos per artimiausius kelerius metus. Tiek ekonomistai, tiek su Europos gamintojais dirbantys lietuvių verslininkai tikisi, kad stambieji Europos gamintojai baiminsis priklausyti tik nuo Kinijos, tad peržiūrės savo tiekimo grandines ir galbūt dalį gamybos sugrąžins į ES šalis.
Grėsmės – prastėjantys vartotojų lūkesčiai
Nors kol kas koronaviruso įtaka Lietuvos verslui nėra didelė, ateityje situacija gali ir pasikeisti.
A.Izgorodinas įžvelgia kelias didžiausias grėsmes. Pavyzdžiui, netiesioginį koronaviruso poveikį Lietuvai. Kadangi Lietuvos pramonės smarkiai priklausoma nuo Europos, Vokietijos bendrovei laikinai negalint gaminti produkcijos, nes negauna komponentų iš Kinijos, yra rizika, kad pristigs kontraktinių užsakymų ir mūsų pramonei. Antra, bankai gali dar nenoriau skolinti stiprius ryšius su Kinija turinčios Lietuvos bendrovėms. O trečia – prastėja vartotojų lūkesčiai.
„Jau praėjusių metų pabaigoje vartotojų lūkesčiai pradėjo blogėti, vartotojai orientavosi į pirmo būtinumo prekių vartojimą. Gali įvykti taip, kad virusas ir tam tikra panika paskatins fokusuotis į pirmo būtinumo prekes“, – apibendrino A.Izgorodinas.
