„Regionų skirtumai labiausiai priklauso nuo to, ar juose įsikūrusios aukštojo mokslo ir švietimo įstaigos, stiprūs profesinio rengimo centrai“, – sako Lijana Valančienė, „TechHub“ ekspertė.
Pastebima, kad būtent tuose regionų centruose kur daugiau studentų, įvairių ekspertų, geriau išnaudojamas verslumo potencialas, lengviau kuriasi moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstos inovacijos bei naujoviški sprendimai.
Tuose regionų centruose kur daugiau studentų, įvairių ekspertų, geriau išnaudojamas verslumo potencialas.
Tuo tarpu tuose regionuose, kuriuose nėra akademinių institucijų, verslininkai dažniau susiduria ne tik su naujų idėjų ir novatoriškų sprendimų trūkumu, bet neretai ir apskritai su darbuotojų trūkumu.
„Tenka pastebėti, kad regionų verslai vangiau naudojasi įvairiomis finansavimo galimybėmis, kai tuo tarpu didmiesčių verslai ir verslininkai yra atkaklesni, lankstesni ir aktyvesni teikiant paraiškas įvairioms finansavimo priemonėms“, – teigia L. Valančienė.
Iššūkiai ir potencialas
„TechHub“ ekspertės pastebi, kad regioniniai verslai žymiai lėčiau transformuojasi į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, nes dažniau remiasi tradiciniais ūkio sektoriais, stokojančiais technologinių, skaitmeninių ir kitų pažangių informacinių ir ryšių technologijų sprendimų, o augimas grindžiamas santykinai pigia darbo jėga.
„Regioniniai verslai dažniausiai yra santykinai maži ir silpnai bendradarbiaujantys, nes kiekvienas atskiras verslas neretai nori sukurti „savo dviratį“. Pavyzdžiui, miestelyje atsiradus apgyvendinimo verslui, kiti dažniau seka tuo pačiu pavyzdžiu ir įkuria dar kelis apgyvendinimo verslus, norėdami būti geresni.
Vietoje to, jie galėtų kurti kompleksinius, apgyvendinimo verslą papildančius verslus (pvz. maitinimo, turizmo, transportavimo, poilsio, amatų ir kt.), kitaip tariant, nesileistų į konkurencinę kovą su riboto dydžio rinka, o verčiau bendradarbiautų ieškant sinergijos ir kompleksiškumo“, – sako L. Valančienė.
Verčiau bendradarbiautų ieškant sinergijos ir kompleksiškumo.
„TechHub“ konsultantė Lijana Valančienė pastebi, kad regionuose verslininkai ne tik žino vieni kitus, bet ir neblogai pažįsta savo klientus. „Regionuose galima greičiau ir efektyviau testuoti naujas idėjas, sprendimus bei gauti greitą atgalinį ryšį iš klientų – tai yra svarbu siekiant pasitikrinti, ar jūsų prekė ir paslauga apskritai yra reikalinga potencialiems klientams“, – teigia L. Valančienė.
„Posakis „Galvok globaliai, veik lokaliai“ yra labai geras regioninio potencialo tinkamo išnaudojimo pavyzdys“, – priduria L. Valančienė.
Svarbūs klausimai
Lijanos Valančienės teigimu, pradedančiajam regioniniam verslui svarbu nepulti imtis strateginio planavimo užduočių ir „aklai“ nekurti vien tik prielaidomis paremtus sprendimus (produktus ar paslaugas).
Pasak jos, pirmiausia svarbiau ieškoti, surasti ir suprasti potencialių klientų esamas problemas ir pasiūlyti sprendimus, realiai sprendžiančius tas problemas ir kuriančius klientui vertę, kuri yra reali, apčiuopiama ir tikrai reikšminga klientui.
„Tenka pastebėti, jog vertės pasiūlymas yra viena svarbiausių ir, deja, sunkiausių verslo modelio dalių ne tik regioniniams verslams“, – sako ekspertė.
Priėjus prie strateginio planavimo etapo, ekspertė rekomenduoja verslininkams rasti atsakymus į šiuos keturis klausimus: Kas aš esu kaip verslas ir kur aš esu dabar (esama situacija)? Kur aš noriu būti po X metų (tikslas)? Kaip aš ten pateksiu (veiklos planas)? Kaip aš įsitikinsiu, kad einu teisingu keliu ir tikrai pateksiu ten, kur ir norėjau patekti (monitoringas)?
Efektyviai komunikacijai nebūtinas didelis biudžetas
Esminis komunikacijos tikslas yra pardavimai, todėl investuoti į marketingo ir komunikacijos veiksmus – būtina.
„Jei didelio biudžeto komunikacijai neturite, teks ieškoti efektyviausių komunikacijos kanalų – būti ten, kur yra jūsų potencialūs klientai“, – sako Aurelija Šilinskaitė, „TechHub“ ekspertė.
Ekspertė pažymi, jog prieš pradedant komunikaciją, reikalinga užduoti sau šiuos klausimus: Kas yra jūsų klientas, kurį norite pasiekti? Kur jis gyvena? Kuo domisi? Su kokiomis problemomis susiduria? Kokias problemas Jūsų sprendimas arba produktas gali išspręsti? Tam gali padėti „Marketing Customer Persona“ šablonas, kurį galima rasti interneto šaltiniuose.
„Šis kliento „piešimo“ metodas ne tik padės suprasti, kaip ir kokį pasiūlymą suformuluoti, bet ir nurodys, kokiais kanalais greičiausiai galima pasiekti klientą. Žinoma, nepamiškite patikrinti, ar tokie žmonės išties egzistuoja“, – teigia A. Šilinskaitė.
Antra, svarbu suprasti, ar jūsų sprendimas / paslauga reikalauja ilgo apsisprendimo pirkti. „Jei žmogui reikia daug laiko, kad įsitikintų, jog Jūsų siūloma paslauga ar prekė kokybiška, pirmiausia reikalinga sukurti stiprų prekės ženklo įvaizdį: investuoti į viešuosius ryšius, pasitelkti socialinę mediją, dalyvauti renginiuose, kurti pasitikėjimą.
Jei produktas paprastas ir kuria vertę, tiek daug investicijų į prekės ženklo įvaizdį nereikia, gali užtekti ir reklamos socialiniuose tinkluose“, – įžvalgomis dalinasi ekspertė.
Pasak A. Šilinskaitės, svarbu nepamiršti, kad bet kokio pobūdžio reklama turi būti kuriama remiantis ne tik prielaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kaip žmonės informaciją įsisavina.
Antraštė turi būti trumpa, vizualinė medžiaga atliepti norimo kliento asmenybę, situaciją.
„Pirmiausia reklama turi patraukti dėmesį. Antraštė turi būti trumpa, vizualinė medžiaga atliepti norimo kliento asmenybę, situaciją. Tik tuo atveju, jei reklama patrauks dėmesį, žmogus toliau į ją gilinsis, mąstys, ar tai, ką jis mato, yra tiesa. O vėliau galimai priims sprendimą pirkti ar atlikti kitokį jūsų norimą veiksmą“, – priduria ekspertė.
Finansavimo priemonės regionų verslams – raktas į spartesnį augimą
Naujajam 2021 – 2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų finansinio laikotarpio periode regioninės įmonės gali pretenduoti į finansinę paramą kuriant ir diegiant inovacijas, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę, planuojant ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai (INOSTARTAS, INOPAŽANGA, INOBRANDA), taip pat paramą aktyvinant mažų ir vidutinių įmonių tarptautinę tinklaveiką, įsitraukimą į MTEPI partnerystės tinklus (INOCONNECT).
„Įmonės, pretenduodamos į minėtą finansinę paramą, turi vykdyti arba siekti vykdyti MTEP veiklas. Daugeliui pareiškėjų nelengvas uždavinys yra teisingai interpretuoti, įvardinti ir atskirti MTEP veiklas“, – teigia Jurgita Šarkienė, „TechHub“ konsultantė. Anot jos, visų pirma reikia atsakingai vertinti projekte planuojamas MTEP veiklas, nes ne visi vykdomi tyrimai atitinka apibrėžties reikalavimus.
„Antras žingsnis – problemos išsigryninimas. Pareiškėjui turi būti aišku, kokią problemą jis sprendžia ir kokiais būdais, bei ar tie sprendimo būdai yra nauji.
Suprantame, kad aplikuojant pirmą kartą kyla daugybė klausimų, tačiau konsultacijos ir jų metu vedamos diskusijos daugelį priverčia į savo idėjas ir planuojamas veiklas pažiūrėti kitu kampu, išsigryninti ir įsivardinti MTEP veiklas, atsižvelgiant į joms būdingus kriterijus“, – sako ekspertė.
Regioninius verslus „TechHub“ kviečia į nemokamas konsultacijas su šiomis bei kitomis projekto ekspertėmis. Konsultuotis galima paraiškų rengimo, verslo strategijos, rinkodaros ir komunikacijos, produkto vystymo bei kitomis temomis.
Registracija: https://kc.inovacijuagentura.lt/kcis/paslaugos/mita/techhub-konsultacijos-verslui.html
„TechHub“ konsultacijų verslui programą įgyvendina Inovacijų agentūra, projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Inovacijų agentūra įkurta agentūros „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) pagrindu bei konsoliduojant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdytas inovacinės veiklos funkcijas.
Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“
