Antradienį Vilniaus apygardos teisme priimtu nuosprendžiu „MG grupė“ (buvusi „MG Baltic“) buvo išteisinta, nors prokuroras siūlė bendrovei skirti 1,5 mln. eurų bauda.
Finansiškai įmonei tai nebūtų buvusi ženkli suma – pavyzdžiui, koncerno konsoliduotas grynasis pelnas 2021 m. buvo 30,406 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje „MG Baltic“ ataskaitoje.
Potenciali bauda būtų siekusi nepilnus 5 proc. nuo pernykščio grupės pelno.
Vis dėlto, jei byla nenukeliaus į aukštesnės instancijos teismus, bendrovė liks švari ir jokių baudų nesulauks.
Primename, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtą korupcijos bylą teismas nagrinėjo beveik ketverius metus – teismui ji buvo perduota 2018 metų balandį, pirmieji posėdžiai įvyko tų metų birželį.
Tarp aštuonių kaltinamųjų buvo ir „MG Baltic“, savo pavadinimą praėjusių metų liepą pakeitusi į „MG grupė“.
„MG grupė“ valdo didžiausią mažmeninės prekybos drabužiais bendrovę Baltijos šalyse „Apranga“, statybų bendrovę „Mitnija“, alkoholio gamyklas „Stumbras“, „Alita“, „Gubernija“ ir „Anykščių vynas“, LNK žiniasklaidos grupę.
Koncernas ir jo buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltintas įvairiomis priemonėmis daręs poveikį šalies parlamentarams, priklausiusiems Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijoms.
Visi bylos dalyviai buvo išteisinti.
G.Juozapavičius: reputacinė žala išliks
15min kalbintas rinkodaros strategas Giedrius Juozapavičius sakė, kad net jei teismo sprendimas nebus pakeistas aukštesnėje instancijoje, bent jau reputacinė žala koncernui išliks. „Įtaką reputacijai neabejotinai padarė“, – kalbėjo jis.
Visi kiti koncerno įmonėms papildomą spaudimą galintys kelti aspektai išblėso per keletą bylos nagrinėjimo metų. Intensyvioji fazė, kai visuomenei buvo svarbios visos detalės – kaip viena ir kita pusė komunikuoja, kokias žinutes siunčia – jau praėjo.
„Toje aktyvioje fazėje žmonės susidėlioja sau vienokią ar kitokią pirminę nuostatą į tą patį įvykį, žmones. Po to, natūraliai viskas blėsta, todėl tokioms byloms laikas yra didžiausias parankinis – kuo ilgesnis laikas tokiai bylai, tuo yra mažesnis susidomėjimas“, – kalbėjo jis.
G.Juozapavičius pridūrė, kad panašiais atvejais kartais įvyksta antroji pasipiktinimo banga – pavyzdžiui, tada, kai žmonės nėra patenkinti sprendimais, kurie yra kardinaliai kitokie, nei tikėtasi.
„Kas vėl gali priminti, pakelti protestų kažkokią bangą, kad būtų sakoma – buvo tokia nuostata, dabar viskas kitaip. Bet tai nėra tolygu tam, kas vyksta pačioje pradžioje“, – kalbėjo ekspertas.
Vis dėlto G.Juozapavičius pabrėžė, kad pačios įmonės reputacijos klausimas yra daug sudėtingesnis. Tokioms įmonėms gali būti sunkiau rasti darbuotojų, nes jie mieliau rinksis tuos darbdavius, kurie turi skaidrią reputaciją. Taip pat tokiu atveju būtina papildomai motyvuoti esamus darbuotojus.
Pašnekovas tvirtino, kad ši byla gerokai daugiau žalos pridarė politikams, o ne verslui – daugelio jų karjeros greičiausiai yra baigtos, kai „MG grupė“ ir toliau sėkmingai vykdo veiklą.
Pašnekovas pastebėjo, kad bendrovė mažiau nukentėjo dar ir dėl to, kad neturi vieno produkto, į kurį vartotojas galėtų nukreipti savo vienokią ar kitokią savo poziciją. Tą buvo galima pastebėti „Grigeo“ gaminių boikoto atveju po Kuršių taršos skandalo ar dabar vykstančių akcijų dėl „Vičiūnų“ pozicijos Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu.
„Jų [„MG grupės“] portfelis yra diversifikuotas – logiška, kad poveikis galutiniam vartotojui nėra tiek taiklus. Mano manymu, tos įmonės poveikį daug skaudžiau patiria per kitas dalis – pavyzdžiui, darbdavio įvaizdį“, – kalbėjo G.Juozapavičius.
S.Muravjovas: ši byla prisidėjo prie skaidrumo
15min kalbintas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas prognozavo, kad byla aukštesnės instancijos teismuose gali trukti dar ne vienerius metus.
„Šį istorija tęsis. Bus labai įdomu, kaip į šią situaciją pažvelgs Apeliacinis teismas. Išgirdome įdomų teismo nuosprendį“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad per pastaruosius bylos nagrinėjimo metus Lietuvos politika tapo skaidresnė. „Turime geriau veikiantį lobistinės veiklos įstatymą, turime žymiai daugiau duomenų ir informacijos apie tai, su kuo susitikinėja politikai, kaip priiminėja sprendimus“, – kalbėjo S.Muravjovas.
Pašnekovas pridūrė, kad verslo ir politikos santykis per šiuos metus taip pat „šiek tiek“ pasikeitė į gerąją pusę.
„Aš matau daugiau skaidrumo verslo ir viešojo sektoriaus atstovų santykyje, tačiau ir čia pasigendu didesnės verslininkų iniciatyvos. Iš mūsų tyrimų matome, kad visa atsakomybė už korupcinių rizikų suvaldymą yra užkraunama ant viešojo sektoriaus pečių“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis teigė manantis, kad ši istorija turėjo turėti įtakos antikorupciniam postūmiui Lietuvoje.
„Prieš šešerius metus buvo pradėta kalbėti apie verslo ir politikų santykį, kas iki tol man regis iš principo buvo tabu. Aš sakyčiau, kad dabar kaip tik mes sutariame, kad Lietuvoje neliečiamųjų nėra, galime kelti įvairias temas, svarbu į tuos klausimus atsakyti“, – kalbėjo jis.
Verslo asociacijų vadovų vertinimai – skirtingi
15min kalbintas Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis komentuoti situacijos nenorėjo, kadangi „MG Grupė“ nėra asociacijos nariai.
Tuo tarpu naujienų agentūrai BNS kalbėjęs Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad teismo sprendimas parodė, jog teismai Lietuvoje yra nepriklausomi.
„Nenustebino (teismo sprendimas – BNS). Iš tiek žinių konteksto, kiek mes turėjome viešojoje erdvėje, manęs nenustebino. Tiesiog trūksta kompetencijos teisėsaugai ir atsakomybės, nes o ką dabar – iš valstybės prašyti, kad būtų kompensuota moralinė žala? Yra tam tikra nuoskauda, kad žmonės prisikentėjo, ar Masiulis, ar Kurlianskis, ar kiti“, – sakė D. Arlauskas.
BNS kalbintas Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas sako, jog ši byla turėjo neigiamą poveikį viso verslo reputacijai. „Tikrai yra verslininkų, kurie gyvena iš nevisai teisėtų šaltinių arba neteisėtai naudoja teisėtus šaltinius, tarkime, viešuosius pirkimus, valstybės užsakymus ir taip toliau. Bet koks atvejis, kai taip praturtėjama, aišku, labai neigiamai atsiliepia ir kerta verslo reputacijai“, – kalbėjo S. Besagirskas.
D.Mockus – vienas turtingiausių lietuvių
Nors po 2016 m. viduryje kilusio skandalo „MG Baltic“ sulaukė spaudimo, verslams jis mažai atsiliepė. Koncernas 2017 m. už neįvardintą sumą pardavė naujienų portalą alfa.lt žiniasklaidos įmonei „Baltic Media Ltd“, taip pat, praėjus vos keliems mėnesiams po skandalo, dalį „UPG Baltic“ akcijų, po poros metų – etanolio gamybos įmonės „Biofuture“ turtą.
100 proc. „MG grupės“ akcijų valdo verslininkas Darius Mockus.
Žurnalas TOP, vertinantis turtingiausius Lietuvos žmones, 2021 m. D.Mockaus turto vertę įvertino 680 mln. eurų. Tai leido jam atsidurti ketvirtoje vietoje po „Girteka Logitics“ valdybos pirmininko Mindaugo Railos, „Vilniaus prekybos“ įkūrėjo Nerijaus Numos, „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko Gedimino Žiemelio.
