Lietuvos Pramoninkų konfederacijos (LPK) Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis sako, kad iki šiol Lietuva pilnai neišnaudojo turimo inovacinio pajėgumo, o dėl įvairių priežasčių vis dar nepavyksta bendram tikslui sutelkti akademinio ir verslo potencialo. Jis pažymi, kad pagal inovatyvumo indeksą Lietuva užima 19 vietą ES, o viešosios ir privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių.
Ragina plėsti paskatų startuoliams sistemą
Siekdama spręsti minėtas problemas ir kurti vieningą inovacijų strategiją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina inovacijų reformą. Jos tikslas – toliaregiškas ir ilgalaikis inovacijų politikos formavimas, geresnės prieigos prie finansavimo šaltinių kūrimas, institucinės sąrangos tobulinimas, efektyvus idėjų ir talentų importas, tarptautiškumo skatinimas bei inovacijoms palankaus teisinio reglamentavimo kūrimas.
Reformos tikslas – toliaregiškas ir ilgalaikis inovacijų politikos formavimas.
Pokyčiams reikalingi įstatymų pakeitimai – jau pateikti svarstymui Seime. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad galiojančių teisės aktų patobulinimas ir verslui padedančių valstybės įstaigų pertvarkymas padės Lietuvai kurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrins efektyvią inovacijų plėtrą ir sudarys sąlygas mūsų šalies įmonių proveržiui tarptautiniu mastu.
Kalbėdamas apie tai, kaip valstybė gali paskatinti aktyvesnę inovacijų sektoriaus plėtrą, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) prezidentas Tomas Andrejauskas pažymi, kad svarbu siekti perkelti mokslo ir verslo bendradarbiavimą į kokybiškai naują lygį.
„Mūsų asociacija siūlo įgyvendinti bendrus verslo ir mokslo konsorciumus, t. y. kad nuo projektinio finansavimo būtų pereinama prie konsorciuminio, kai keliami ilgalaikiai tikslai, stambinamos finansavimo priemonės, o mokslui ir verslui būtų nustatyti vienodi tikslai.
Taip pat siūlome įdiegti inovacijų vadybos sistemą, pagal kurią, jei projektas nėra gyvybingas ar nepavyko, nutraukti jo finansavimą ir eigoje pinigus perduoti kitiems projektams. Ši sistema naudojama privačiame sektoriuje, bet gali būti pritaikoma ir viešajame“, – sako pašnekovas.
Valstybė turėtų didinti investicijas į mokslinę ir eksperimentinę veiklą.
Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidento teigimu, valstybė turėtų didinti investicijas į mokslinę ir eksperimentinę veiklą, nes šiuo metu tai sudaro tik 0,3 proc. nuo šalies BVP. „Privačios investicijos į inovacijas neateis be viešųjų investicijų. Galima tikėtis, kad jei valstybė didins savo investicijas, tuomet augs ir privatus investavimas“, – dėsto T. Andrejauskas.
Jis pažymi, kad siekiant inovacijų proveržio, svarbu apsvarstyti ir paskatų sistemą, nes dabartinė nėra pakankama ir yra naudingesnė didesnėms ir labiau pelningoms įmonėms. Pasak jo, paskatų yra per mažai, o realybėje veikia tik pelno mokesčio lengvatos. Tačiau startuoliai ir jaunos įmonės pelną pradeda gauti tik po 5–7 veiklos metų. Todėl pradedantieji savo veiklą pelno lengvatomis nepasinaudoja.
Aukštos pridėtinės vertės produktų svarba
LPK verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius T. Garuolis teigia, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos jau antrą politinį ciklą įgyvendinama inovacijų reforma turi išlikti pagrindine ministerijos įgyvendinama reforma. LPK įsitikinusi, kad permainos turi būti diegiamos visos šalies mastu, tam, kad būtų įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos Komisijos ekspertų rekomendacijos.
„Labai svarbu, kad Lietuvoje vykdoma viešoji mokslo, technologijų ir inovacijų politika užtikrintų ilgalaikių tikslų įgyvendinimą. T. y. būtų siekiama sustiprinti įmonių tarptautinį konkurencingumą, inovacinį šalies suverenumą bei paskatinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, verslą ir pramonę diegti į rinką produktus, sukurtus naudojant aukštąsias technologijas“, – pasakoja T. Garuolis.
Pašnekovo teigimu, svarbu efektyviai investuoti ir į Lietuvos ekonomikos atsigavimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką. Tai didžiąja dalimi priklausys nuo įmonių našumo didėjimo ir produktyvumo augimo, kurį galima pasiekti tik investuojant į technologinį atsinaujinimą. Todėl valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį paskatoms, kurios paragintų verslą aktyviau imtis šių veiksmų.
LPK atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės kūrimo mechanizmai ir ekonomikos struktūra nuo įstojimo į ES keitėsi per lėtai, todėl vykdoma inovacijų reforma nuteikia optimistiškai.
Lietuvos ekonominės raidos kelias labai priklausys nuo to, kiek sutelkianti bus mokslo, technologijų ir inovacijų politika.
„Tolimesnis Lietuvos ekonominės raidos kelias labai priklausys nuo to, kiek sutelkianti bus mokslo, technologijų ir inovacijų politika. Ministerijos pradėta ir nuosekliai tęsiama reforma verslo bendruomenių nuomone jau tapo atramos tašku, kuris leido Lietuvai pasinaudoti pasaulyje atsivėrusių skaitmeninių ir žaliųjų technologijų galimybių langu“, – sako T. Garuolis.
Sveikina konsolidaciją
Vienas iš pagrindinių įgyvendinamos inovacijų reformos tikslų – konsoliduoti visas su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusias valstybės funkcijas, kurias atlieka kelios įstaigos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), ir sukurti efektyvų verslo aptarnavimą bei aiškią pagalbos verslui sistemą užtikrinančią Inovacijų agentūrą.
LBTA prezidentas T. Andrejauskas teigia, kad toks institucinės sąrangos išgryninimas yra naudojamas daugelyje kitų šalių ir išties pasiteisina. „Naujoji Inovacijų agentūra galės veikti „vieno langelio“ principu, turės vieningus standartus ir vieningą inovacijų vadybą, nes anksčiau už tai atsakingos buvo 5–6 įstaigos. Dėl to inovacijų kūrėjams buvo sunku suprasti, su kuo jie turėtų kalbėtis ir kas galėtų padėti,“ – sako pašnekovas.
„Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas papildo kolegas, kad valstybei reikia daugiau drąsos ne tik investuojant viešuosius finansus į inovacijas, bet ir atveriant rinkas inovatyviems sprendimams. „Svarbu didinti verslo savarankiškumą. Lietuvoje trūksta verslininkų, startuolių, ambicijos. Tuo tarpu inovacijų kūrėjai ir startuoliai, kuriuos turime, stokoja pirkėjo ir kapitalo. Reikia ne tik investuoti į inovacijas ir MTEP, bet ir patiems pasiryžti tokius dalykus pirkti“, – sako „Infobalt“ vadovas.
