Tai prognozuoja interneto žiniasklaidos ekspertai, analizuojantys pastarųjų kelerių metų tendencijas skaitmeninio turinio pasaulyje, kurios rodo, kad mokamo turinio naujienų portaluose daugėja ir daugės, norinčių už jį mokėti skaičiai augs, bet prisikviesti skaitytojus bus vis sudėtingiau dėl didelės konkurencijos.
Kintant informacijos vartojimo įpročiams ir formoms, keičiasi ir skaitytojų poreikiai. Jiems vis dažniau norisi ne tik perskaityti prenumeruojamą analitinį straipsnį, pažiūrėti išskirtinį vaizdo reportažą, bet ir gauti dar daugiau tik jį dominančios informacijos: grafikų, analizių, įžvalgų, vertinimų. Tad naujienų portaluose prenumeratoriams siūlomo turinio daugėja, nes jo kūrėjams, konkuruojant su kitomis platformomis, būtina rasti galimybę išsiskirti iš kitų.
Reklamos rinka persiskirsto
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, skaitmeninės informacijos vartotojų sąmonėje vyksta dideli pokyčiai. Turėdami galimybę rinktis mokamą ar nemokamą turinį, jie tampa išrankesni, o dėl laiko stokos ir nuolatinio skubėjimo renkasi tik tai, kas jiems labiausiai reikalinga ir kruopščiai filtruoja informaciją. Tad redakcijos nuolat ieško būdų, kaip turinį personalizuoti, atrinkti tik tai, kas gali būti aktualu, rasti jo pateikimo būdų.
Visgi daugėja skaitytojų, kurie nori žinoti daugiau, išsamiau, jie domisi analizėmis, vertinimais, todėl ieško išskirtinio turinio.
„Pastaruoju metu mūsų visuomenėje yra tiek daug informacinio triukšmo, kas lemia, jog apie labai daug ką sprendžiame iš pavadinimų, antraščių ar anonsų. Visgi daugėja skaitytojų, kurie nori žinoti daugiau, išsamiau, jie domisi analizėmis, vertinimais, todėl ieško išskirtinio turinio. Atliepti jų poreikius naujienų portalų redakcijos gali tik analitinėmis, išsamiomis ir išskirtinėmis publikacijomis“, – sako A. Marcinkus.
Būtent todėl, anot jo, kiekviena redakcija ir kiekvienas žurnalistas, ieško būdų pritraukti kuo daugiau naujų skaitytojų, prenumeruojančių turinį. Toks turinys kuriamas galvojant apie išrankesnį skaitytoją ir jam ieškoma išskirtinių temų. Tai yra normali reakcija į rinkoje kintančią situaciją, kurioje tokio turinio nuolat daugėja.
Šias transformacijas lemia nuolatinė skaitmeninių technologijų plėtra, kurias diktuoja pasaulinės interneto milžinės tokios kaip Youtube, Google, Facebook, Spotify ir kitos platformos. Jos vis dažniau didžiąją dalį reklamos pajamų, nukreipia į savo turinio kūrimui taip viliodamos tradicinės žiniasklaidos skaitytojus.
„Dėl to sumažėjo iš reklamos gaunamos internetinės žiniasklaidos pajamos. Taip nutiko ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Maždaug 80 proc. Lietuvos skaitmeninių reklamos pinigų nukeliauja į didžiąsias technologijų kompanijas, kurios skaitytojus, žiūrovus ir smalsuolius vilioja netradiciniais produktais. Tad natūralu, kad interneto žiniasklaidos priemonės, norėdamos išlikti rinkoje, kurti ir plėtoti naujus produktus, pasiūlyti rinkai naujų informacijos vartojimo formų, tuo pačiu yra priverstos ieškoti kitų pajamų šaltinių“, – sako A. Marcinkus.
Mokamas turinys – vienas iš sprendimų, leidžiantis naujienų portalų redakcijoms konkuruoti su pasauliniais prekių ženklais.
„Būtent todėl ateityje išskirtinio ir prenumeruojamo turinio daugės. Tokios tendencijos vyrauja skaitmeniniame pasaulyje, ypač internetinėje žiniasklaidoje. Kuo daugiau plėsis kitos skaitmeninės platformos, tuo drąsiau ir dažniau interneto žiniasklaida siūlys mokamą turinį ir ieškos galimybių, kaip sudominti esamus skaitytojus ir pritraukti naujus“, – įsitikinęs A. Marcinkus.
Būtent todėl ateityje išskirtinio ir prenumeruojamo turinio daugės. Tokios tendencijos vyrauja skaitmeniniame pasaulyje, ypač internetinėje žiniasklaidoje.
Pavyzdžių, kad Lietuvoje daugėja mokamo turinio, netrūksta. Labiausiai matomi – 2019 m. startavusios „Delfi Plius“ bei „15MAX“ platformos, bei jau anksčiau mokamą turinį pradėjusios taikyti „Verslo žinios“. Siūlyti mokamo turinio produkciją planuoja ir kiti interneto žiniasklaidos rinkos dalyviai.
Visur ir vis daugiau
Lietuva nėra pirmoji, siūlanti mokamą turinį vartotojams. Tai ypač populiaru užsienio žiniasklaidoje, kur mokamo turinio nuolat daugėja.
Pavyzdžiui, Estijoje visi pagrindiniai naujienų portalai (Delfi ir Postimees) išskirtinį turinį siūlo jau daugiau kaip 10 metų, o kaimyninėje Lenkijoje – ir antrasis pagal dydį naujienų portalas wyborcza.pl. Taip pat ir pasaulinio garso Le Monde, Diea Zeit, Der Welt, The Economist, The Washington Post, The Atlantic, The New York Times bei daugelis kitų žiniasklaidos priemonių.
Iki šiol žmonės dažniausiai buvo linkę mokėti už pramoginių platformų paslaugas, pavyzdžiui, muzikos turinį – Spotify, filmų ir serialų peržiūras – Netlifx, taip pat HBO, Youtube. Dabar situacija keičiasi – vis daugėja bandančių parduoti savo turinį, pavyzdžiui, ekspertinį ar pramoginį per „Patreon“, „Contribee“ ir kitas platformas.
Interneto žiniasklaida neatsilieka nuo šių tendencijų ir siūlo išskirtinį turinį savo skaitytojams, už kurį prašo susimokėti. Tai niekuo nesiskiria nuo kitų platformų. Filmai internete irgi ne iškart tapo mokami, o dabar už mažą kainą filmų ir serialų, pavyzdžiui, Netflix, galima žiūrėti kada ir kiek nori. Geras prieinamumas ir žema išskirtinio mokamo turinio kaina leido jam greitai išplisti ir pasiteisinti. Pavyzdžiui, Youtube irgi ne iškart pasiūlė mokamas paslaugas, o tik pasiekus milijardus vartotojų.
Skaičiuojama, kad Lietuvos skaitmeninė žiniasklaida galėtų generuoti apie 1,5 mln. eurų pajamų iš mokamo turinio per metus. Naujienų portalams – tai svarbi pajamų dalis, kuri padėtų amortizuoti mažėjančias pajamas iš reklamos, o tuo pačiu didėjančius autorinius žurnalistų bei turinio kūrėjų kaštus.
Turinio kokybė gerės
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, interneto žiniasklaidos žengimas į mokamo turinio platformas yra sveikintinas. Tai gali atnešti labai daug naudos ir vertės skaitytojams – daugiau kokybės, atsakomybės ir įvairovės.
„Šiandien įvairaus turinio gamintojų ir informacijos platintojų yra tokia gausa, jog nepasimesti informacijos jūroje gali tik kruopščiai atsirinkdamas, ką skaityti, žiūrėti ar klausyti. Didelė dalis taip vadinamo nemokamo turinio yra platinama ir gaminama arba esant interesui, arba užsakymams. Bet kuriuo atveju, dažniausiai vartotojas yra tik taikinys, kurį bandoma tuo turiniu paveikti. Tad išrankesnis ir bent kiek kritiškiau mąstantis vartotojas turi rinktis – arba jis perka turinį, kurio jam pačiam reikia, arba jis pats tampa preke“, – sako D. Radzevičius.
Na, o žurnalistams, pasak jo, tai yra nauja galimybė vėl suprasti, jog ši profesija yra kūrybinė ir savo kūrybines galias reikia naudoti ne platinant svetimus pranešimus spaudai, o kuriant pridėtinę vertę suteikiantį turinį, už kurį vartotojas norėtų mokėti.
„Džiaugiuosi, kad Lietuvoje vis daugiau žiniasklaidos priemonių stengiasi įdomesnį ir papildomų išlaidų reikalaujantį turinį apmokestinti. Tai yra tarsi galimybė skaitytojui mokėti honorarus žurnalistams ir rimta paskata dar labiau kelti kokybiško turinio kartelę“, – įsitikinęs D. Radzevičius.
Socialiniai tinklai skatina augti
IŽA pirmininko A. Marcinkaus teigimu, prie mokamo turinio plėtros prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuos interneto žiniasklaida kūrybiškai išnaudoja kaip papildomą informacijos sklaidos priemonę.
„Vieni žmonės juose naršo, norėdami pabendrauti, kiti ieško naudingos informacijos, treti – skaito naujienas. Socialiniai tinklai kelia ir tam tikrų iššūkių, skatinančių naujienų portalus, televizijas, radijus keistis ir prisitaikyti prie pokyčių. Lietuvos žiniasklaida juos išnaudoja kaip papildomą sklaidos priemonę, kurią pasitelkus pritraukiami vartotojai ir prenumeratoriai“, – sako A. Marcinkus.
Redakcijos, pasak jo, turi pasiūlyti tokį pat įdomų ir dar įdomesnį turinį, kad žmonės iš socialinių tinklų, pavyzdžiui, Facebook, ateitų į naujienų portalus. Ir jos tai daro nuolat. Susidomėję antraštėmis socialiniuose tinkluose, žmonės ateina į portalus perskaityti viso straipsnio ir pažiūrėti originalaus vaizdo reportažo.
Svarbu ir tai, kad socialinių tinklų diktuojamos taisyklės turinio kūrėjus skatina išlikti budriais ir pasitelkti kūrybiškumą. Juk kuo sudėtingiau, tuo greičiau dirba žmogaus protas, ieškodamas netradicinių sprendimų.
