Susirūpinimas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje neabejotinai atsiliepė ir Lietuvai. Vasario 24 dieną įvesta, o vėliau iki balandžio 20 d. pratęsta nepaprastoji padėtis.
Apie tai, kad nesustabdžius Vladimiro Putino agresijos Ukrainoje, jis gali pasukti į Baltijos šalis, kalbėjo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis. Pagrįstų ar nepagrįstų spekuliacijų, į ką be Ukrainos dairosi Rusija, netrūksta ir šalies žiniasklaidoje.
Nepaisant to, Lietuvoje investavę užsienio verslai jaučiasi saugūs ir iš mūsų šalies trauktis neketina, sako Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė.
„Iš mūsų narių niekas nekalba apie žygius, kaip iš čia išsikraustyti. Aš pavyzdžiui, kitą savaitę einu į Finansų ministeriją su potencialiu investuotoju. Gali būti, kad iš kitų šalių, kurios mažiau žino pačią Europą, yra daugiau baimės, bet investuotojai iš Europos valstybių, Jungtinių Valstijų nesibijo“, – 15min sakė asociacijos vadovė.
Tačiau tiek ji, tiek kiti kalbinti pašnekovai pastebi – užsienio verslai dabar apskritai neskuba daryti sprendimų, vertina situaciją ir gyvena savotišku „pauzės“ režimu.
Tą patį patvirtina ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jis teigia, kad vietos verslas nuo karo pradžios yra sulaukęs klausimų iš užsienio partnerių, ką reiškia, pavyzdžiui, Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis.
„Gyventojų tarpe buvo tam tikras supanikavimas, tai ir įmonių tarpe mes matome susirūpinimą iš partnerių ar klientų užsienyje, nes jie tiksliai neseka situacijos“, – 15min sakė A.Romanovskis.
Tuo tarpu užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis sako, kad aiškumo laukia visas pasaulis, kuris dabar yra adrenalino paveiktoje būsenoje.
„Mes matome, kaip sparčiai traukiasi iš Rusijos įmonės ir niekas negali pasakyti, koks poveikis bus regionui. Trumpuoju laikotarpiu visi stebi, žiūri ir yra apimti šoko būsenos. Ilgesniu laikotarpiu – 2-3 mėnesių, tarptautinės kompanijos ieškos racionalių sprendimų“, – kalbėjo jis.
Jis priduria, kad Lietuvoje investavusiems verslams labai svarbus veiklos tęstinumas. Kai kurie iš jų nori žinoti, ar Lietuva yra energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos, ar yra pasiruošusi atremti priešiškų jėgų kibernetines atakas.
E.Čivilis kalbėjo, kad tokiems interesantams stengiamasi atsakyti ne vien neformaliai, o gauti vienokį ar kitokį patvirtinimą iš institucijų ar valdžios pareigūnų.
„Reikėtų patiems nustoti kalbėti, kad mes esame sekantys“
Praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ pradėta dalintis anglišku įrašu apie tai, kad Lietuva yra saugi šalis atvykti, dirbti ir investuoti. Jo autorius, žinomas komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus, taip siekė ne tik nuraminti paprastus žmones, tačiau ir asmenis, kurie baiminasi dėl savo investicijų Lietuvoje.
„Daug kas prašėt kaip paaiškinti užsieniečiams, kurie pergyvena dėl mūsų (ir dėl savo kelionės planų ar investuojamų pinigų) saugumo“, taip įrašą pradėjo jis, toliau angliškai klausimų-atsakymų forma surašęs situacijos Lietuvoje santrauką.
„Statistikos neturiu – man nėra žinoma apie jokius sprendimus, kurie buvo priimti, buvo žinoma tik apie tam tikras abejones. Kol kas tikrai kalbame apie pauzę“, – apie įraše paminėtus nuogąstavimus dėl investicijų15min kalbėjo M.Katkus.
Pašnekovas pabrėžė, kad visos suinteresuotos kompanijos dabar tyliai perskaičiuoja rizikas, tačiau karinė grėsmė šalia valstybės sienų dar nereiškia tiesioginės grėsmės investicijų saugumui. M.Katkus pasitelkė Izraelio pavyzdį – ši šalis yra politiškai karštame regione, sutartys kartais yra pasirašomos, paskui sustabdomos, o įtampai nurimus vėl atnaujinamos.
„Mums reikia būti kaip Izraelis – visų pirma neskleisti panikos. Kai mes sakome, kad „mes sekantys“, vakariečiai tai girdi ne kaip mūsų argumentą, o kaip labai konkretų pažadą. Antras dalykas – rizikos skaičiavimas pasikeitęs ne tik Lietuvoje. Jis pasikeitęs visoje Europoje. Kol nebus užgesintas karo židinys Europoje, tas skaičiavimas išliks kitoks“, – aiškino M.Katkus.
Tai, kad svarbi ne tik gyventojų, tačiau visų suinteresuotų sluoksnių komunikacija, pabrėžė ir kiti pašnekovai.
„Manau, kad gal reikėtų patiems nustoti kalbėti, kad mes esame kiti, ypač iš valdžios pusės“, – antrino R.Skyrienė, pridurdama, kad būtent pačios Lietuvos kuriamas neigiamas įvaizdis, o ne reali situacija šalyje, gali atbaidyti investuotojus.
„Turime būtinai rėkte rėkti, kad esame šalis NATO ir ES narė. Tas pasakymas, kad mes būsime sekantys truputį atrodo gąsdinančiai“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu A.Romanovskis pasigenda valstybės iniciatyvos. „Penktadienį turėjome didelį verslo susitikimą – panikos nebuvo, bet buvo išreikštas noras, kad valstybė aiškiai įsitrauktų“, – kalbėjo jis.
Jis teigia, kad minėtosios nepaprastosios padėties įvedimo atveju, buvo galima labiau iškomunikuoti, kad toks sprendimas nėra susijęs su fizine grėsme Lietuvai. Anot A.Romanovskio, reikėtų elgtis atvirkščiai ir komunikuoti, kad Lietuvoje saugumo lygis yra aukščiausias per visą laiką, kadangi šalyje dislokuota daugybė NATO karių.
„Svarbiausia, kad mūsų vietinis verslas nepanikuotų ir neužtrauktų rankinio. Nes jeigu mūsų ekonomika sustos, nuo to mes tiktai prarasime. Galbūt dabar kaip tik turime naudotis proga ir akseleruoti“, – kalbėjo jis.
Naujoms investicijoms – smūgis ar galimybė?
Lietuvai, kaip investicinei jurisdikcijai, karas Ukrainoje taškų nepridėjo, mano A.Romanovskis. „Mes patys taip viduje jaučiamės ir neabejotinai ir užsieniečiai jaučia. Jei valandos skrydžio atstumu vyksta karas, jeigu mes uždarome oro erdvę, turime didžiąją sienos dalį su nedraugiškomis valstybėmis“, – sakė jis.
Jis siūlo tai švelninti ne tik aktyvia komunikacija, paliečiant saugumo klausimus bet ir realiais teisiniais žingsniais dar labiau palengvinančiais investavimo galimybes.
„Mes turime daryti tam tikrus žingsnius, kurie gerina investicinį klimatą, parodant, kad esame dar patrauklesnė investicijoms šalis. Ar tai būtų tas pats vėjo jėgainių parkas jūroje, ar kvietimas investuoti į lietuviškus sektorius, pavyzdžiui, miškų sektorių ir panašiai“, – pavyzdžius vardijo A.Romanovskis.
Kita vertus, jau yra signalų, kad kai kurios tarptautinės įmonės iš Rusijos ir Baltarusijos dar aktyviau nori persikėlinėti į kitas šalis.
E.Čivilis teigė, kad santykius su Rusija ir Baltarusija perkraunančio ar iš jų pasitraukiančio verslo įmonės turi turto, žmogiškųjų išteklių, įsipareigojimų, su kuriais turės tvarkytis, todėl tai Lietuvai galėtų tapti galimybe.
„Kiekviena krizė yra galimybė, matau galimybę ir Lietuvai tiek sustiprėti, tiek būti tuo kelrodžiu, į kurį visas bėgantis kapitalas galėtų trauktis. Galiausiai mes tikrai turime gerą įdirbį, patirtį su Baltarusijos krize. Mes sėkmingai relokavome pačias geriausias high-tech įmones, kurios šiandien veikia iš Lietuvos, jos visos yra eksportuojančios“, – vardijo jis.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas pridūrė, kad praėjusią savaitę turėjo du gyvus susitikimus su potencialiais investuotojais.
Tačiau tokiomis sąlygomis viliojant kapitalą iš užsienio, žinoma, egzistuoja ir grėsmių, kurių iš pirmo žvilgsnio galima ir nepastebėti. „Didžiausios grėsmės ateina net ne iš įmonių, investuotojų, kapitalo, o iš visuomenės laikysenos. Jeigu prasidėtų etniniai išpuoliai dėl kilmės šalies, kalbos, būtų taip pat blogai kaip išpuoliai prieš LGBT ar kitos rasės žmones“, – pridūrė E.Čivilis.
Kai mes sakome, kad „mes kiti“, vakariečiai tai girdi ne kaip mūsų argumentą, o kaip labai konkretų pažadą
Nors dalis Lietuvos verslų greičiausiai turės mokytis gyventi be Rusijos ir Baltarusijos rinkų, Lietuvai, kaip investicijų krypčiai, jų netektis didelio poveikio padaryti neturėtų.
R.Skyrienė sako, kad anksčiau gausiai komunikuota Lietuvos, kaip verslo tilto tarp Rytų, turint omenyje pirmiausia Rusiją ir posovietines respublikas, ir Vakarų, idėja aktuali buvo nebent prieš 15 metų.
„Dabar mūsų tikslas kitas. Ta tilto idėja galbūt daugiau Algirdo Brazausko laikų, vėliau netgi norėjome būti tiltu Kinijai. Dauguma investuotojų, kurie atėjo į Lietuvą gamina europinei, o ne Rusijos rinkai“, – pabrėžė ji.
Tuo tarpu E.Čivilis mano, kad žiūrint iš Lietuvos, Rytų sąvoka gerokai prasiplėtė ir pasislinko – ypač atsižvelgiant į stiprėjančius ryšius su Taivanu.
