Feisbuke D.Misiūnas trečiadienį rašė, kad „visi žino, kad privačių interesų deklaravimas ir interesų konflikto vengimas yra esminiai korporatyvinio valdymo principai– ypač valstybės valdomoje įmonėje ir kai kalbama apie politiškai pažeidžiamus asmenis.“
Pastaraisiais jis vadina asmenis, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, taip pat jų artimuosius šeimos narius arba artimus pagalbininkus.
„Keista, kad profesionalas, esantis korporatyvinių reikalų direktoriaus pozicijoje, pamiršo apie esminius korporatyvinės valdysenos principus. Kaip ir tai, kad patyrę nepriklausomi įmonės valdybos nariai neatkreipė į tai dėmesio svarstydami skaidrumo politikas“, – rašė D.Misiūnas.
Pasak eksperto, svarstant apie kandidatavimą į svarbią ir matomą poziciją situacijoje politiškai paveikiamiems žmonės yra tik du pasirinkimai.
„a) „deklaruoti statusą ir galimą interesų konfliktą atrankos proceso pradžioje ir aktyviai vengti interesų konflikto (kartu su politikoje esančiu šeimos nariu);
b) nedalyvauti atrankoje“, – rašo D.Misiūnas.
Kadangi, kaip akcentuoja jis, brangiausias profesionalo turtas yra reputacija, tinkamiausias būtų antrasis variantas.
„O įmonei (ir visoms valstybės valdomoms įmonėms) rekomenduočiau įtraukti politiškai pažeidžiamo asmens aspektą į savo skaidrumo politikas (jeigu tai dar nėra padaryta). Ir prisiminti, kad atrankai pasamdžius agentūrą, atsakomybė nedingsta. Ši situacija neturi nieko bendro su asmeniškumais, kompetencija, kvalifikacija, konkurencija ar diskriminacija. Tiesiog elementarūs korporatyvinės valdysenos principai“, – nurodė ekspertas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pripažino, kad šioje situacijoje įžvelgia interesų konflikto regimybę, todėl kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.
Tuo metu LTG Korporatyvinių reikalų direktorės pareigas užėmusi A.Belickaitė sakė, kad atrankos procesas vyko skaidriai, o sulaukti kaltinimų ji nesitikėjo.
