Pasak „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovo Aurimo Satkūno, galima tuo užsiimti vaikui vos pradėjus lankyti mokyklą ar skaičiuoti. Specialisto teigimu, nėra lengva vaikams paaiškinti taupymo bei investavimo aspektus, tačiau anksti pradėjęs į tai gilintis, vaikas jau paauglystėje galės investuoti pats.
Aiškinimas apie investavimą – vos pradėjus taupyti
Investavimas – tai viena iš finansinio raštingumo dalių ir ji neatsiejama nuo taupymo. Taigi, kalbėti apie investavimą su vaikais verta pradėti tada, kai juos pradedame mokyti taupyti. Tai susiję ir su laiku, kada vaikas pradedamas mokyti suvokti pinigų vertę, todėl kalbėti apie investavimą verta pradinėse klasėse, arba prieš pat jas, kai vaikas gauna pirmus gebėjimus skaičiuoti.
Investavimas – neatsiejama sumanaus taupymo dalis. Kiekvienas, turintis vaikų, žino, kaip gali būti nelengva vaikus išmokyti taupyti. Vyresniame amžiuje gali atsirasti individualus noras saugoti savo santaupas ir jų neišleisti „saldainiams“, tačiau kuomet vaikui 6-7 metai, išmokyti suvokti taupymo naudą ir esmę yra rimtas iššūkis.
Dar rimtesnis – išmokyti suvokti investavimo paskirtį ir prasmę, nes vos išmokus suprasti, kad reikia saugoti savo pinigus nuo išlaidų ir nuo svetimų, vaikui iškart pateikiama kita informacija, kad tuos pinigus reikės kažkam patikėti, arba kitaip – duoti pasaugoti. Iš savo patirties su dukra, kurią pažindinti su investavimu pradėjau 7-erių, galiu pasakyti, kad tai tikrai rimta užduotis tėvams.
7 metai susiję ir su dar viena savarankiškumo riba. Nuo to amžiaus Lietuvoje jau galima vaikui atidaryti sąskaitą banke, kuri būtina norint investuoti. „Taupyklė“ banke, o ne namuose – dar vienas etapas, kurį vaikas turi priimti ir suvokti – kaip fiziniai pinigai tampa elektroniniais. Tokiame amžiuje finansinio raštingumo pamokos turi daug įvairių niuansų. Be abejo, kiekvienas vaikas – individualus, tad kai kurie gali būti labai sumanūs dar jaunesnio amžiaus.
Taip pat viskas priklauso nuo tėvų nusiteikimo – kaip ir kada jie nutaria rūpintis vaikų finansine ateitimi. Kai kurie tai nori padaryti ko ne nuo gimimo – mes „Profitus“ turime paskyrą, kurią tėvai sukūrė savo 4 mėn. kūdikiui.
Jų tikslas labai aiškus – nors ir po truputį, kas mėnesį kurti vaikui finansinį pagrindą, investuojant gaunamus vaiko pinigus bei iš močiutės gaunamas dovanas. Jam sulaukus sąmoningesnio amžiaus, tikiu, kad tėvai pradės pasakoti apie jo vardu daromas investicijas ir pažindinti su finansų pasauliu, jo galimybėmis, ir, kas ypatingai svarbu – rizikomis.
Investavimui – ir dovanos, ir dienpinigiai
Akivaizdu, kad tam, jog investuotų, vaikas pirma turi iš kažkur gauti pinigų. Tam tinka ir dovanos grynaisiais, ir atlikę dienpinigiai, kuriuos vaikas turėtų būti skatinamas taupyti, neišleisti visko per savaitę ar per mėnesį, priklausomai nuo to, kokiu periodiškumu jam dienpinigiai duodami.
Jeigu kasdien, pamėginti atsidėti kad ir po pusę euro, jeigu kas savaitę – gal jau po kelis eurus, ar bent eurą. Svarbu išmokyti paties principo, kad gaunant bet kokias „pajamas“ reikia mokytis jų neišleisti visų iš karto.
Yra šeimų, kuriose su vaikais sutariama, kad jis gaus didesnius dienpinigius už tam tikrų pareigų atlikimą, namų ruošos darbus. Taip vaikai, supratę, kad yra galimybė užsidirbti, gali būti skatinami rodyti iniciatyvą.
Galima tiesiog aiškinti vaikams apie pinigus remiantis savo pavyzdžiu, kad jie kas mėnesį dalį savo uždarbio atideda taupymui ir iš taupymui skirtų pinigų investuoja. Tai taip pat formuoja suvokimą, ką daryti su savo santaupomis. Akivaizdu, kad niekas taip neskatina mokytis, kaip tėvų pavyzdys.
Taupymą paversti žaidimu yra absoliučiai būtina. Vadinamas procesų sužaidybinimas yra viena efektyviausių edukavimo priemonių vaikams. Beje, ne tik jiems, šiuolaikinėje vadyboje matome, kad procesų sužaidybinimas paįvairina kasdienybę ir leidžia darbą paversti įdomesniu, tuo pačiu ir efektyvesniu procesu.
Vienas iš būdų, kurį taikiau pats – prašymas dukters paskolinti šiek tiek jos santaupų, kurias aš investuosiu ir jai atiduosiu su šiokiu tokiu „prieaugiu“. Taip vaikui lengviau suprasti, kaip veikia investavimas, buitinis „paskolink, grąžinsiu daugiau“, apibrėžus labai aiškias sąlygas, dukrai padėjo suprasti, kaip investuoti pinigai gali paaugti.
Tada aš su ja pradėjau važinėti į objektus, kuriuos finansuoja „Profitus“ ir pasakoti, kad taip, kaip ji skolina man, keli tūkstančiai žmonių per šią įmonę skolina verslininkams, kurie stato štai šiuos namus. Jie pastatę parduoda ir grąžina paskolintus pinigus su palūkanomis tiems, kas skolino. Taip atsiranda suvokimas, kas yra palūkanos.
Dar viena labai svarbi taisyklė – kuo anksčiau išmokyti suvokti, kad negalime turėti visko, ko norime. Paaiškinti, kad negalime įsigyti visko iš karto ir svarbesnius pirkinius (brangesnį daiktą ar kelionę) reikia planuoti iš anksto ir taupyti. Be abejo, tokie dalykai suprantami ne per dieną, tam reikia kantrybės.
Pastaruoju metu vis daugiau tėvų platformoje atidaro investicines sąskaitas vaikams. Tikslai jų įvairūs, bet juos vienija bendras noras – kad vaikas pilnametystę galėtų pasitikti su tam tikru finansiniu portfeliu, kurį galima skirti ar studijoms, ar pradiniam būsto įnašui, ar tiesiog savarankiško gyvenimo pradžiai.
Taip pat pastebime, kad investicijas skatina ir didėjantys vaiko pinigai, kurie šiemet jau priartėjo prie minimalios sumos, kurią galima investuoti – 100 eurų. Be abejo, nebūtina investuoti visus vaiko pinigus, tačiau ir pusę jų atidedant bei po to investuojant jau sukauptą 100 eurų ar didesnę sumą, kurs finansinį pagrindą.
Kas mėnesį investuojant po 100 eurų, per dešimtmetį suma beveik padvigubėtų. Dešimtmečiu remiuosi, kaip racionaliausiu terminu investicijoms. Skaičiuojant kad už investuojamą sumą bus gaunamos 10 procentų palūkanos, jūs kasmet investuotumėte po 1200 eurų. Kasmet gaunamas palūkanas taip pat pridedame prie investuotos sumos.
Per penkerius metus taip investuojama suma jau viršytų 8 tūkst. eurų. Per 10 metų, jeigu nesikeičia palūkanų dydis, investuota suma perkoptų 20 tūkst. eurų, o uždarbis gali siekti ir 9 tūkst. eurų. Svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai yra preliminarūs, kiek investicija susijusi su rizika.
Tokie skaičiavimai turi paklaidą, nes gali keistis šiuo metu vyraujančios palūkanos. Tačiau leidžia pamatyti bendresnį vaizdą, kaip keičiasi sumos, jas investuojant, kaip ir „reinvestuojant“ nuolat gaunamas palūkanas.
Investuojančių vaikų portfeliuose – tūkstantinės sumos
Šiuo metu „Profitus“ platformoje yra 158 nepilnamečiai investuotojai, iš jų – 44 merginos, tai iš esmės atitinka ir suaugusių investuojančių moterų procentą, nors esame pastebėję, kad kuo jaunesni investuotojai, tuo daugiau tarp jų moterų.
Vaikų ir jaunuolių profiliai per „Profitus“ iš viso investavo 152 tūkst. eurų, taigi, vidutiniškai vienas investuotojas turi sukaupęs apie 2600 eurų aktyvų portfelį, nors yra ir kur kas didesnių aktyvių portfelių.
Įdomu tai, kad 57 jaunuoliai jau turi investavimo patirties, tai, aišku, vyresni, 15-17 m. paaugliai, kurie būna išbandę ir kripto valiutas, ir kitas galimybes, kur galima investuoti palyginti nedideles sumas.
Vidutiniškai investuojama į 4–10 projektų, jaunuoliai išskaido savo investicijas, neinvestuoja visų lėšų tik į vieną ar keletą projektų. Aišku, tam įtakos turi tai, kad kai kurių profiliai sukurti tėvų su ilgalaikiais tikslais. Tačiau yra paauglių, kurie patys savarankiškai valdo savo investicijas, susitarę su tėvais, kad šie leis savarankiškai priimti sprendimus, kokius projektus rinktis, kokias sumas skirti atskiriems projektams.
Iš tiesų visuomenėje vis dar turime problemą, kad didelė dalis žmonių neturi reikiamų įgūdžių tinkamai planuoti bei valdyti savo finansus, o tuo labiau to mokyti vaikus, nes to neišmokstame nei mokykloje, nei universitete – paprasčiausiai tokioms pamokoms vis dar nėra skiriama pakankamai dėmesio. Tačiau norintys išmokti finansinio raštingumo tai gali daryti asmeniškai, tereikia nuosekliai domėtis.
Yra daugybė informacijos internete, knygų šiomis temomis bei mokymų ir kursų, kurie gali suteikti bent jau pagrindines, bazines žinias apie finansinį raštingumą – asmeninius finansus, kaupimą.
Na, o jeigu norima gauti koncentruotas žinias bei išgirsti profesionalų pranešimus, rekomenduojame dalyvauti konferencijose apie finansus bei investavimą, nes jose yra gaunamos pagrindinės ir svarbiausios žinios, kurios gali prisidėti prie finansinio raštingumo kompetencijų ugdymo.
Viena iš tokių konferencijų – Finansinės laisvės forumas, kuri yra didžiausia finansinio raštingumo konferencija Lietuvoje. Šiais metais ji vyks jau trečiąjį kartą.
Šio renginio tikslas – kelti Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygį, suteikiant naudingų žinių asmeninių finansų valdymo, investavimo temomis tiems, kam jų trūksta. Tad tai puiki vieta ne tik pagilinti savo žinias apie finansinį raštingumą, bet ir pradėti tuo domėtis norint šias žinias perduoti savo vaikams.
Šiemet forumas vyks lapkričio 28 d. Jame pranešimus skaitys savo sričių profesionalai, o investavimo patirtimi dalinsis ilgą laiką praktiškai tuo užsiimantys specialistai. Forumo metu dalyviai taip pat bus kviečiami apsilankyti ir investicijų mugėje, kurioje bus galima pabendrauti su visų sričių finansų ir investicijų atstovais bei susipažinti su skirtingomis investavimo galimybėmis bei užduoti visus rūpimus klausimus ir iš karto gauti į juos atsakymus..
Renginio bilietų bei daugiau informacijos apie forumą ieškokite Finansinės laisvės forumo svetainėje.
