„Ignitis“ praėjusią savaitę kai kuriuos klientus informavo, jog sutartys keičiamos fiksuotai dedamajai nebepadengiant su elektros kaina tiesiogiai susijusių elektros balansavimo išlaidų, o jiems nesutinkant dėl keičiamų sąlygų jie sutartis gali nutraukti.
Latvijos valstybinio energetikos koncerno „Latvenergo“ bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad dabar tiekėjai patiria daug nenumatytų išlaidų dėl rekordiškai aukštų elektros balansavimo išlaidų, tačiau „Elektrum Lietuva“ dėl fiksuotų – kainos ir termino – sutarčių jų keisti negali ir padidėjusius kaštus prisiima pati.
„Išaugus elektros kainai biržoje, didėja ir balansavimo kaštai, jie yra rekordiniai, jų taip pat niekas negalėjo prognozuoti. Balansavimo kaštai yra skausmingi visiems tiekėjams, viskas priklauso nuo to, kokie buvo prognozuojami kaštai. Kai yra fiksuotos sutartys, mes net keisti negalime kažko, todėl netikėtus tokius išaugimus mes kažkaip sugeriame patys“, – pirmadienį BNS sakė M.Giga.
Jo teigimu, bendrovė turi apie 12 tūkst. verslo klientų, su dauguma jų yra sudarytos fiksuotos kainos sutartys.
„Mes turime verslo klientų – apie 12 tūkstančių įmonių, manau, kad skaičiumi – panašiai, kaip ir „Ignitis“, bet, sprendžiant pagal parduodamą kiekį, mūsų klientai yra mažesni, smulkesnės įmonės. Biržinis produktas (neterminuotos sutartys – BNS) sudaro apie iki 30 proc. mūsų produktų portfelio, didžiąja dalimi mes siūlėme fiksuotą produktą“, – kalbėjo jis.
Estijos valstybinės energetikos grupės „Eesti energia“ Lietuvos elektros ir dujų tiekėjos „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna teigia, kad pastaruoju metu klientų sutarčių sąlygos nekeičiamos – paskutinį kartą jos keistos šių metų pradžioje ir tik tiems, kurių sutartys susijusios su kintama kaina.
„Sutarties sąlygų vienareikšmiškai laikomės su visais klientais, fiksuotos kainos atžvilgiu niekada to nebuvo ir nebus, o su kintamos kainos ir kintamomis sąlygomis – ten jau pagal situaciją. Sutarčių peržiūrėjimo procesas yra nuolatinis, ypač tais atvejais, kai sutartys nėra terminuotos, o beveik visos sąlygos yra kintamos, kai susijusios su kainodara. Tokį pratimą mes turėjome metų pradžioje. Mūsų atveju tam tikram segmentui klientų pasiūlėme peržiūrėti kintamos kainos sutartis“, – BNS sakė V.Koryzna.
Anot jo, sutartys koreguotos atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas rinkoje, pirmiausia kainodara.
„Yra klientų, kurie yra su tam tikromis sutarčių sąlygomis 3-5 metus, kai kainodara niekaip neperžiūrėta, nepakeista, o kadangi akivaizdu, jog rinkoje situacija keičiasi ir balansavimo kaina tų klientų yra smarkiai padidėjusi, tai tai daliai klientų pasiūlyta nauja kainodara. Tai nebuvo masinis pratimas, o tam tikriems segmentams pritaikytas“, – teigė V.Koryzna.
M.Giga sako, kad „Igničio“ sprendimo nereikėtų tapatinti su „Perlas Energija“ situacija, kai bendrovė negeba vykdyti įsipareigojimų dėl aukštos elektros kainos, nes šiuo atveju gali būti koreguojama ne kaina, o kitos sutarties sąlygos.
„Aš manau, kad yra peržiūrimos ne biržinės elektros kainos, o fiksuotos dedamosios, pavyzdžiui, marža, kuri turėtų padengti tų sutarčių aptarnavimą, – įsivaizduoju, kad keičiama ta dalis, didinama ta marža, o jeigu vartotojas nesutinka, tai sutartis nutraukiama. Tai nėra gryna marža, į ją įeina rinkos balansavimo, aptarnavimo kaštai, daug dedamųjų“, – kalbėjo M.Giga.
V.Koryzna sako, kad elektros tiekimo rinkoje ne vienerius metus buvusios stabilios sąlygos baigiasi ir reikia derintis prie naujos realybės, kai ateityje gali būti įvairių pakeitimų.
„Mes visi esame įpratę prie stabilių sąlygų, rinka buvo pakankamai stabili ilgą laiką, bet dabartinėje situacijoje prie tų pakeitimų įvairiais kampais, įvairiomis perspektyvomis reikia priprasti ir taikytis prie naujų sąlygų. Kai yra tokia situacija, kai elektros megavatvalandė kainuoja 4 tūkst. eurų, reikia ieškoti būdų, kaip gyventi toliau“, – sakė „Enefit“ vadovas.
Praėjusio trečiadienio vakarą elektros biržos „NordPool“ Baltijos šalių zonoje didmeninė elektros kaina vieną valandą siekė 4 tūkst. eurų už MWh, o visos tos dienos kaina siekė 823,98 euro. Reaguodamos į tai kai kurios pramonės įmonės bei prekybos tinklai tarp 18 ir 19 val. sumažino energijos vartojimą.
Energetikos ministerija paprašė Valstybinės energetiks reguliavimo tarybos ištirti, ar biržos kainos apskaičiavimo algoritmas nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis. Tarybos vadovo Renato Pociaus manymu, algoritmas galėtų būti pritaikytas specifiškai Baltijos regionui.
Siekiant išvengti rekordiškai aukštų didmeninės energijos kainų „Nord Pool“ paragino rinkos dalyvius teikti daugiau valandinių paraiškų vietoj siūlymų tiekti elektrą kelioms valandoms už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot jos, tą dieną visi algoritmai ir procedūros veikė tinkamai, o rinkoje pritrūko lanksčios gamybos pasiūlymų.
Rinkos dalyviai įsitikinę, kad tokios dienos, tikėtina, kartosis ir rekomenduoja tokių šuolių siekiantiems išvengti verslams „bent iš dalies“ fiksuoti elektros kainą. rašo portalas vz.lt.
