„Pildosi tos prognozės, kurios buvo išsakytos vasaros viduryje, kai buvo daromi tie sprendimai (dėl LJL gelbėjimo – BNS), jog tokios vienkartinės paramos tikrai neužteks. Toks atsakingų institucijų, pagrindinio akcininko („Lietuvos geležinkelių“ – BNS), Susisiekimo ministerijos delsimas veda prie to, kad arba dar reikės žymiai didesnių pinigų, arba tiesiog vis tiek reikės skelbti bankrotą, ir tie 3 mln. eurų iš esmės bus tik institucijų delsimo kaina“, – BNS kalbėjo E.Masiulis.
Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi E.Masiulio prašymą ištirti, ar LJL gelbėjimo planas neturėjo būti suderintas su EK, nutarė kad beveik 3 mln. eurų „Lietuvos geležinkelių“ paskola LJL buvo suteikta teisėtai. E.Masiulis teigė neketinantis skųsti tokio Prokuratūros sprendimo.
„Svarbiau yra reikalauti iš institucijų, kad būtų pagaliau vieną kartą griežtai imamasi sprendimų, o kiekvienas delsimas, mano galva, kainuoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigus ir iš esmės įmonė yra įvaryta į visišką nežinią ir sąstingį“, – teigė E.Masiulis.
Generalinė prokuratūra klausimą dėl valstybės pagalbos, „Lietuvos geležinkeliams“ suteikiant 2,779 mln. eurų paskolą LJL ir sumažinant „Lietuvos geležinkelių“ į valstybės biudžetą mokamus dividendus, perdavė spręsti Konkurencijos tarybai, kuri savo ruožtu pasiūlė Susisiekimo ministerijai LJL pagalbos planą suderinti su Europos Komisija (EK).
E.Masiulis į Prokuratūrą kreipėsi rugpjūčio 13 dieną, prašydamas ištirti, ar „Lietuvos geležinkelių“ finansinė parama ir įmonės atleidimas nuo dalies dividendų neturėjo būti suderinti su EK kaip valstybės pagalbos priemonė.
LJL neturint lėšų atsiskaityti su tiekėjais bei darbuotojais, LJL vadovas praėjusią savaitę inicijavo bankroto bylą įmonei, tačiau ieškinys po dienos atsiimtas, motyvuojant, esą SEB pateikė pasiūlymą dėl LJL finansinės situacijos sprendimo.
Neoficialiomis BNS žiniomis, geležinkeliai ir SEB turi susitarti dėl LJL laivų įgulų išlaikymo ir laivams pasiekus Lietuvos ar Europos šalių uostus, ketinama kreiptis į teismą dėl bankroto įmonei.
