Pasak įmonės, rezultatai gerėjo dėl pradėtų eksploatuoti naujų elektros jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija „LitPol Link“, perduoto didesnio elektros kiekio, išaugusių pajamų už sistemines elektros energijos ir balansavimo paslaugas, rašoma įmonės pranešime.
Pajamos už elektros energijos perdavimą šiemet sausį-rugsėjį, palyginti su 2015 m. devyniais mėnesiais, padidėjo 34,3 proc., iki 49,7 mln. eurų. Gamtinių dujų perdavimo pajamos šiemet per tris ketvirčius siekė 41,4 mln. eurų.
Pajamos už sistemines elektros energijos paslaugas padidėjo 3,8 karto, iki 26 mln. Eur. Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos išaugo 79 proc., iki 17,2 mln. Eur. Parduotos balansavimo (reguliavimo) elektros energijos kiekis padidėjo 78 proc.
Pradėjus eksploatuoti tarptautines elektros jungtis „NordBalt“ ir „LitPol Link“, šiemet per tris ketvirčius gauta 3,3 mln. eurų perkrovų pajamų. Perkrovų pajamos gaunamos dėl nepakankamo tarpsisteminių elektros linijų pralaidumo ir dėl to susiformuojančių skirtingų elektros rinkos kainų Lietuvos ir Švedijos, Lenkijos, Latvijos elektros biržose.
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ perkrovos pajamomis pripažįsta tik dalį gautų įplaukų, t.y. tik lėšas, panaudotas paskirstytajam jungčių pralaidumui užtikrinti. Likusios pajamos apskaitytos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos.
Grupės trijų ketvirčių pajamos prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 64,3 mln. eurų. Palyginti su 2015 m., EBITDA padidėjo 62,1 proc. EBITDA marža pakilo iki 37,7 proc. (2015 m. buvo 35,7 proc.).
Grupės sąnaudos per pirmuosius 2016 m. devynis mėnesius siekė 139,4 mln. eurų, arba 39,7 mln. eurų daugiau lyginant su analogišku 2015 m. periodu. Augimą nulėmė išaugusios elektros energijos ir susijusių paslaugų bei nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos.
Perdavimo tarifai kitąmet mažės
Efektyvi grupės veikla leidžia mažinti energijos perdavimo tarifus vartotojams. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas elektros perdavimo tarifas kitąmet mažės 2,75 proc., iki 0,672 ct už kilovatvalandę. Dujų perdavimo kaina vidutiniškai mažės 7,8 proc., iki 1,78 eurų už megavatvalandę.
„EPSO-G“ grupės perduotas elektros energijos kiekis šiemet per 9 mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 5,1proc., iki 7121 gigavatvalandės (GWh). Transportuotų dujų kiekis vartotojams šalies viduje sumažėjo 17,5 proc., iki 15675 GWh. Tačiau tranzitu perduotų dujų kiekis padidėjo 7.2 proc., iki 16 693 GWh (didžioji dalis – į Kaliningrado sritį). Planuojama, kad kitąmet dujų vartojimas Lietuvoje stabilizuosis ir šalies viduje bus perduotas toks pat gamtinių dujų kiekis, kaip ir šiemet.
Baigta korporatyvinė pertvarka
Lietuva siekia tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, tad „EPSO-G“ praktiškai įgyvendina pažangiausias valstybes vienijančios organizacijos rekomendacijas.
Lapkričio 10 dieną iš esmės baigta „EPSO-G“ grupės korporatyvinio valdymo pertvarka.
Stebėtojų taryba ketverių metų kadencijai išrinko Bendrovės valdybą, sudarytą iš penkių narių. Valdybos nepriklausomais nariais tapo Gediminas Almantas (VĮ „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius), Valdas Vitkauskas (Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyresnysis bankininkas) ir Rytis Ambrazevičius (Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas). Valdybos nariais taip pat patvirtinti Rolandas Zukas („EPSO-G“ generalinis direktorius) ir Algirdas Juozaponis („EPSO-G“ finansų direktorius). Anksčiau šiais metais suformuoti ir kiti valdymo organai.
