Atlikus visų EPSO-G įmonių veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kiekvienai bendrovei bus paruošti ŠESD emisijų bei kito poveikio aplinkai mažinimo priemonių planai.
„Siekdami ilgalaikių energetikos sektoriaus transformacijos ir dekarbonizacijos tikslų, darnumo praktikas įgyvendiname pirmiausia savo kasdienėje veikloje - siekdami mažinti daromą poveikį aplinkai. Grupės įmonės jau žengė pirmuosius tvarios veiklos žingsnius, tačiau nuosekliam, efektyviam ir išmatuojamam poveikio aplinkai mažinimui reikalingi išsamūs duomenys ir ilgalaikiai priemonių planai. Juose nusimatysime naujų technologijų diegimo, procesų bei veiklos grandinės tobulinimo veiksmus, iki 2030 metų ekonomiškai naudingiausiu būdu padėsiančius sumažinti poveikį aplinkai dviem trečdaliais“, - sakė EPSO-G generalinis direktorius Rolandas Zukas.
Darnios EPSO-G veiklos principai buvo suformuoti dar 2017 metais nustačius gaires, kuriomis vadovaujantis kuriama ir plėtojama įmonių grupės verslo kultūra bei praktika. Remiantis jomis grupės įmonės jau yra pradėjusios diegti įvairias aplinką saugančias priemones. Pavyzdžiui, „Amber Grid“ baigia įsirengti saulės elementus, kurie dujų perdavimo tinklo poreikiams gamins švarią energiją. Įgyvendinat jungties su Lenkija GIPL projektą, dujotiekis po Nerimi ir Nemunu buvo tiesiamas uždaru metodu giliai po dugnu, tokiu būdu išsaugant pakrančių miškus, neprarandant vandens augalijos ir gyvūnijos bei išlaikant natūralią aplinką.
Švarią energiją tinklo valdymo poreikiams gaminančias saulės elektrines rekonstruojamose transformatorių pastotėse įrenginėja ir „Litgrid“. Be to, Vilniuje ir Šiauliuose atnaujinamose transformatorių pastotėse bendrovė pradės naudoti inovatyvius jungtuvus bei matavimo transformatorius, nenaudojančius šiltnamio efektą sukeliančių SF6 (sieros heksafluorido) dujų bei izoliacinės alyvos. Prieš keletą metų pradėtas kitas „Litgrid“ aplinkos taršos mažinimo projektas – rekonstruojant elektros pastotes iki šiol jose naudoti alyviniai įrenginiai keičiami moderniais dujiniais.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 metais Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – maždaug 1 proc. daugiau nei 2017 metais. Daugiausia jų lemia transporto (30,9 proc.) ir energetikos (27,5 proc.) sektorių veikla. Trečiojoje vietoje – žemės ūkis (20,9 proc.), kiek mažiau šių dujų išmetama pramonės (16,7 proc.) ir atliekų (4,0 proc.) sektoriuose.
