Šiaulių dviračių gamykla mini 70 metų. Įmonė veikė nuo pat pokario metais Maskvos išduoto įsakymo iki dabar. Šia proga susirinko kelios dešimtys buvusių ilgamečių darbuotojų ir dalijosi prisiminimais.
Senųjų darbuotojų akimis
Po ekskursijos visus pasveikino bendrovės direktorius Žilvinas Dubosas, o jį pasveikino Šiaulių regbio legenda ir treneris Sigitas Kukulskis. Ne iš oro jo sveikinimai ir dovanotas cepelino formos kamuolys – jei skaičiuotume nuo 1982-ųjų, „Vairo“ regbininkai beveik kasmet tampa Lietuvos čempionais.
Kalbėjo ir kadaise buvęs direktorius Audrius Tručinskas. Jis tiesiog pastebėjo, kad nuo 1969-ųjų pati dviračių gamyba pažengė neįsivaizduojamai toli, o kadaise Vokietijos spaudoje kritikuota bendrovės privatizacija iš tiesų buvo pozityvus posūkis.
Algimantas Blinstrubas bendrovėje ilgiausiai iš susirinkusiųjų – 49-erius metus. Penkerius metus dirbo jau būdamas pensijoje. Vyras pralinksmino visus savo taikliomis įžvalgomis ir pasakotojo talentu.
„Štai ir pasimatėme. Daugelis kalbėjo, kad visi išmirę esame. Matau, kad gyvi. Dirbau ilgai – yra žmonių, kurie, man bedirbant, gimė ir mirė. Gavau 242 litus pensijos ir pamaniau, kad žmona iš namų išvarys. Vėl į gamyklą – antraeilininku. Taip susirinkdavau iki 500 litų“, – atviravo A.Blinstrubas.
Energetikas Bronius Paulauskas įmonėje išdirbo beveik 40 metu. Smagiai prisiminė 5 dienų žygį dviračiais, kuomet su kolegomis kartu įveikė per 400 kilometrų.
Tiek pat metų išdirbęs Romualdas Baltutis – spalvinga asmenybė, knygų apie Sibiro tremtį autorius ir šviesuolis. Pirmąjį lietuvišką dviratį jis pamatė dar Tomske. Tai buvo „ereliukas“. Pavadinimas buvo užrašytas rusiškai.
1957 metais grįžo į Šiaulius ir gamyklos vadovams pareiškė norįs čia dirbti. Atsakymas buvo neigiamas – mums tokių nereikia. Tąkart Lietuvoje niekur nepriėmė. Grįžo į Tomską. Netrukus gavo paties energetikos ministro kvietimą sugrįžti ir gavo darbą šioje gamykloje.
„Visi priklausė nuo partijos komiteto, bet tarpusavy pasikalbėdavome. Vienas tuokėsi Kelmės bažnyčioje, o kažkas Vilniuje. Žinoma, slaptai. Kažkas turėjo Smetonos laikų knygų“, – prisiminė R.Baltutis.
Visi prisiminė, kad kadaise važiuodavo į artimąjį užsienį ir aikčiodavo – koks ten technikos progresas ir darbo našumas. „Tai, ką tuomet matėme Lenkijoje, yra tik pirma raidė iš to, ką dabar matome Šiauliuose“, – konstatavo R.Baltutis.
Faktai apie Šiaulių dviračių gamyklą
1948 m. gruodžio mėnesį buvo įkurta Valstybinė Šiaulių dviračių gamykla – vietoj traktorių remonto gamyklos „Žaizdras“ ir „Šiaulių vinies“ fabriko.
Nuo 1951 m. pradėjo funkcionuoti rėmų suvirinimo ir lakavimo cechai, 1952 m. darbus pradėjo mechaninis, terminis ir galvaninis cechai. 1953 m. buvo pradėtos antrojo gamyklos korpuso statybos.
1950 m. gamyklos administracija gavo pasiūlymą pasiruošti gamybai dviračių paaugliams. 1951 m. kovo 21 d. pagaminta pirmoji dviračių „Ereliukas“ V-72 partija.
1960 m. kovo 23 d. jau buvo pagamintas milijoninis „Ereliukas“, o 1984 m. gegužės mėn. jų buvo pagaminta jau 10 000 000.
1951 m. pradėti gaminti „Ereliukai“ buvo skirti berniukams, tad 1952 m. buvo pradėta „Kregždučių“, skirtų mergaitėms, gamyba.
Nuo 1964 m. gamykla praplėtė savo veiklos spektrą ir tapo Šiaulių dviračių ir variklių gamykla bei įgavo „Vairo“ pavadinimą.
Nuo 1979-ųjų pradėtas gaminti universalus dviratis „Dubysa“, nuo 1983 m. – universalus dviratis su perskiriamu rėmu „Venta“.
1993 m. gamyklą įsigijo vokiečių įmonė „Panther International GmbH“. 2013 m. įmonės akcijas nupirko privatus investuotojas iš Danijos bei investicinė kompanija „Litcapital“.
Šiuo metu „Baltik vairas“ – viena didžiausių dviračių gamintojų Šiaurės Europos regione. Gamina dviračius miestui, kelionėms, kalnų, vaikiškus dviračius, o taip pat elektrinius dviračius bei specialios paskirties dviračius.
Per metus pagaminama iki 300 tūkst. dviračių, kurie eksportuojami į 15 šalių. Baltijos šalyse lieka apie 2 proc. gaminių. Pagrindinė „Baltik vairas“ rinka – Vakarų Europos šalys – Vokietija, Danija, Olandija, Šveicarija, Švedija, Suomija, Belgija ir Austrija.
Priklausomai nuo sezoninio gamybos apkrovimo lygio įmonėje dirba iki 600 darbuotojų. Nuolatinis darbuotojų skaičius – 500.
Šiuo metu gamyboje 70 proc. darbo vietų yra skaitmenizuota. 2018 m. pagaminta 275000 vnt. dviračių, iš jų – 15354 elektriniai.
