Pagal susitarimą, kuriuo užbaigiama kova Belgijos teismuose, įmonė iki 2022 metų kovo pabaigos pristatys trūkstamą dalį iš 300 mln. dozių, pažadėtų pagal sutartis su ES.
Briuselis įniršo, kai britų ir švedų įmonė neįvykdė savo pažadų, kadangi tai sutrukdė sklandžiam ankstyvųjų vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijos etapų įgyvendinimui.
ES apkaltino „AstraZeneca“, kad įmonė pirmenybę teikė skiepų platinimui JK, o ne įsipareigojimų ES vykdymui, o Europos Komisijos teisininkai kreipėsi į teismą, reikalaudami nurodyti bendrovei pristatyti trūkstamas dozes arba sumokėti didžiules baudas.
Pati įmonė tvirtino, kad jos sutartis su bloku įpareigoja ją tik „dėti visas pastangas“, kad būtų pasiektas pristatymų tikslas, ir kad gamybos kliūtys jos gamyklose buvo neišvengiamos.
Birželį, priimdamas laikiną sprendimą, kol bus galutinai išspręstas byla, Briuselio teismas nustatė naują „AstraZeneca“ pristatymo grafiką, kurio ji pajėgė laikytis.
O dabar šalys susitarė dėl datų, kuriomis terminas pratęsiamas iki kitų metų.
„AstraZeneca“ vykdomasis viceprezidentas Ruudas Dobberis (Rudas Doberis) pareiškė: „Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko pasiekti bendrą supratimą, kuris leidžia mums judėti į priekį ir bendradarbiauti su Europos Komisija, siekiant padėti įveikti pandemiją“.
„AstraZeneca“ gamina vakcinas, sukurtas kartu su Didžiosios Britanijos Oksfordo universitetu, ir jas parduoda už savikainą, todėl vakcina yra pigesnė; be to, jos laikymui netaikomos tokios griežtos temperatūros sąlygos kaip konkurenčių sukurtoms vakcinoms.
Visgi Europos Sąjunga nusivylė lėtu tiekimų tempu ir pradėjo pirmenybę teikti kitai vakcinai, pagamintai kitą JAV milžinės „Pfizer“ kartu su Vokietijos „BioNTech“.
Europos Komisijos pareiškime teigiama, kad per pirmąjį 2021 metų pusmetį „AstraZeneca“ blokui pristatė 100 mln. dozių. Bendrovė įsipareigojo iki metų pabaigos atsiųsti dar 135 mln., o iki 2022 metų kovo – dar 65 mln. dozių.
„Taigi bendras pristatytų dozių skaičius padidės iki 300 mln. dozių, kaip ir sutarta sutartyse“, – sakoma pranešime.
