„Neturime prarasti vilties. Neslėpsiu – tai yra sudėtingos derybos“, – atvykęs į derybas Liuksemburge teigė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as.
Susitikime ministrai turėjo parengti finansų krizės metu pradėtos kurti ES bankų sąjungos užbaigimo grafiką, kuris taptų svarbiu žingsniu skatinant Europos ekonominę vienybę.
Trūkstama projekto dalis yra susijusi su bendro Europos indėlių draudimo sukūrimu, kuris leistų sukurti visą žemyną apimantį apsauginį tinklą klientams, nukentėjusiems nuo bankų bankrotų.
Visgi Vokietija jau seniai priešinasi šiai idėjai, kadangi jos visuomenė nenori skirti valstybės lėšų gelbėti indėlininkus kitose ES šalyse.
Mainais už sutikimą judėti pirmyn šiuo klausimu, Vokietija ir kitos bloko narės reikalauja, kad tokios šalys kaip Italija atsieitų savo bankų sistemos stabilumą nuo valstybės skolos.
Tai leistų išvengti vadinamosios „pražūties kilpos“, kai bankams ES leidžiama laikyti valstybės skolos obligacijas kaip itin saugų turtą, kad būtų patenkinti bankų reguliavimo institucijų reikalavimai.
Smarkiai įsiskolinusi Italija atsisako sutikti su šiuo reikalavimu, bijodama, kad tai gali sukelti nacionalinę bankų krizę ir sukelti ekonominį chaosą šalyje.
„Reikia atlikti tolesnį darbą, nustatyti tolesnius kompromisus ir juos įgyvendinti“, – teigė deryboms vadovaujantis Eurogrupės vadovas, Airijos finansų ministras Paschalis Donohoe.
Pasak pareigūnų, rinkimų kalendorius Europoje dar labiau apsunkina pažangos galimybę – pavyzdžiui, Vokietijoje rudenį bus renkamas naujas kancleris.
Visgi P.Donohoe teigė esąs pasiryžęs toliau ieškoti kompromiso.