Byla, pradėta po antikartelinių reidų 2017 metais, tapo dar vienu smūgiu Vokietijos automobilių gamybos sektoriui, kurį jau buvo sukrėtęs 2015-aisiais kilęs vadinamasis dyzelgeito skandalas.
Ek nustatė, kad nors automobilių milžinės nesudarė oficialaus kartelio, jos sudarė neteisėtus susitarimus, siekdamos apriboti priedo „AdBlue“ – karbamido tirpalo – išskyrimą į dyzelinių variklių išmetamąsias dujas, taip sumažinant šios priemonės efektyvumą siekiant švaresnių emisijų.
„Daimler“, pranešusi apie neteisėtus veiksmus Europos Komisijai, išvengė baudos.
„Šiandienos byla yra apie tai, kaip reikalavimų besilaikanti korporacija suklydo. Automobilių gamintojos sukūrė labai gerą technologiją, tačiau nusprendė nekonkuruoti išnaudojant visas šios technologijos siūlomas galimybes“, – žurnalistams kalbėjo už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager.
„Jos nusprendė susivienyti pažadėdamos viena kitai, kad nė viena iš jų nesieks švaresnių nei pagal minimalius reikalavimus reikalaujamų emisijų“, – pridūrė M.Vestager.
2015 metais „Volkswagen“ padarytas prisipažinimas, kad gamintoja maždaug 11 mln. transporto priemonių įdiegė įrangą, leidžiančią parodyti netikrus išmetamo anglies dioksido rodmenis, nors faktinis išmetamų teršalų kiekis galėjo būti iki 40 kartų didesnis, sukėlė pykčio bangą automobilių pramonėje, o EK pradėjo išsamų trijų bendrovių kartelio tyrimą.
Savo pareiškime BMW pabrėžė, kad ES atsisakė ankstesnių įtarimų, jog automobilių milžinės susitarė nenaudoti efektyvesnių kietųjų dalelių filtrų benzininiams automobiliams.
Bendrovė taip pat apkaltino Europos Komisiją, kad ji savo sprendimu įžengė į „netyrinėtą antimonopolinių įstatymų teritoriją“, nes neįrodė, jog egzistavo kainų nustatymo kartelis, tačiau vis tiek skyrė baudas.
Europos Komisija 2016 metais skyrė rekordinę 2,93 mlrd. eurų bauda didžiosioms Europos sunkvežimių gamintojams, įskaitant „Daimler“, už tai, kad bendrovės 14 metų bendrininkavo siekdamos nustatyti kainas ir išvengti didesnių taršos taisyklių lemiamų išlaidų.
